Finansų ekspertai sako, kad tikrą krizės veidą išvysime metų sandūroje. Ekonomistai tikina nemaną, kad Vyriausybės ruošiamos priemonės pakankamai atsvers rudenį prognozuojamą didesnį nedarbą bei žmonių išlaidas už šildymą.

Bankininkai žeria kritikos

Jie tikina, kad ekonomikos gaivinimo planas yra per daug neapibrėžtas, švelnus ir visiškai priklausantis nuo išorinių signalų.

Nors Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad pavyko deramai sureaguoti į vykstančius skaudžius ekonominius procesus, Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims, smarkiai abejoja, ar Vyriausybės sukurtas Ekonomikos skatinimo planas bei kitos priemonės sėkmingai amortizuos rudenį padidėsiantį nedarbo lygį ar išaugsiančias gyventojų išlaidas už šildymą.

„Esu skeptiška. Realiai tokio ekonomikos plano, kaip ir ką skatinti, nėra. Plane parašyta, kad skatins gerus projektus ir sveikas įmones. Kas šiuo metu yra geras produktas, matyt, nežino niekas“, - lrt.lt aiškino V. Klyvienė.

Jai antrino „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Pasak jo, valdžios instrumentai neveikia dabar ir neveiks rudenį.

„Ten yra daugiau gairės. Išplėtoto mechanizmo ir detalių priemonių bent jau man neteko matyti. Geriausia būtų imti ir apskambinti įmonėms ir paklausti, ar šiuo metu jos turi naujas galimybes pasinaudoti ta parama. Greičiausia dar ne, nes nėra priimta kokių nors nutarimų, kurie atvertų kelią“, - lrt.lt sakė R.Rudzkis.

Atsigavimas priklauso nuo eksporto

V.Klyvienė teigia, kad Lietuvos ekonomika visiškai priklauso nuo išorinių rinkų ir valdžios sukurti planai pradės veikti tik atsigavus išorės rinkoms. O kada tai įvyks - pasakyti sunku.

„Šiai dienai reiktų labai didžiulio impulso, kad galėtume vėl įsukti vidaus paklausos smagratį. Dabar net sunku pasakyti, ką mes galime sukti - neturime ryškesnių išorės rinkų gerėjimo perspektyvų. Tad kyla natūralus klausimas, kokį verslą valstybė galėtų skatinti. [...] Kol nesimato prošvaisčių išorinėse aplinkose - kurių mes negalime suvaldyti - abejočiau dėl galimybės amortizuoti tą didžiulį nuosmukį“, - sakė ekonomistė.

Ji pridūrė, kad esant tokiai nepalankiai ekonominei situacijai, apie verslo plėtrą ar papildomas investicijas negalvoja ir patys verslininkai.

Nors V.Klyvienė nesiryžo prognozuoti, ar rudenį pasieksime patį ekonomikos dugną, tačiau ji teigė, kad geriau nei dabar nebus.

Vyriausybės priemonės per švelnios

Pasak R.Rudzkio, priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė, turi tam tikrą poveikį, tačiau su krize kovojama per švelniai.

Anot jo, nematyti, kad valdžia ryžtingai naikintų trukdžius verslui. Ekonomisto teigimu, šiandien norint įkurti mažą įmonę vis dar reikia pereiti „daugybę kryžiaus kelių“ ir tai gali užtrukti net porą metų.

„Mėginamas padaryti lankstesnius darbo įstatymus ir užsienio investicijų paieška, ir eksporto rėmimo programos - visa tai turi poveikį, tačiau veiksmai yra per švelnūs. Stiprų poveikį lemiančių priemonių iš Vyriausybės pusės neteko pamatyti“, - sakė „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas.

Su tuo sutiko ir ekonomistas Romas Lazutka, manantis, kad ekonomiką šiuo metu gali atgaivinti tik „realūs“ valstybės pinigai. Pasak jo, dabar net liberalizuoti darbo santykiai neturėtų didelės įtakos.

„Kodėl įmonės negalima prekių? Todėl, kad nėra pirkėjų. Įmonių įregistravimas, leidimų gavimas turi prasmę, kai ekonomika auga, bet kai ekonomika krito 15 proc. ir yra maža paklausa - tai šios priemonės neadekvačios. Paklausos kritimas yra susijęs su bankų sektoriumi, su kreditavimu“, - sakė jis.

Anot R.Lazutkos, amortizuoti ekonomikos smukimą rudenį, padėtų „realios“ valstybės lėšos ir, pavyzdžiui, prasidėjusi daugiabučių namų renovavimo programa.
Būtina atgaivinti kreditų rinką

Banko analitikas R. Rudzkis tikino, kad verslui labai padėtų atgyjanti kredito rinka, o be valstybės garantijų paskoloms - „šiuo metu tai yra neįmanoma“. Jis teigė, kad šia kryptimi valdžia ryžtingesnių žingsnių dar nežengė.

„Bankai didina palūkanas, nes rizikuoja savo pinigais. Vyriausybė garantijų duoda labai nedaug ir tik žada įsukti tą mechanizmą. Apimtys tikrai nedidelės, tad ir veiksmingesnio poveikio Lietuvos verslui tai neturi“, - sakė R.Rudzkis.

Jis pridūrė, kad dėl šių priežasčių Lietuvos ekonomika greitai smuks žemyn visus šiuos metus, o 2010 metais - ekonomikos kritimas, nors ir išlikęs, turėtų būti ne toks žymus.
„Patį tikriausią vaizdą pamatysime sausio-vasario mėnesiais. Sezoniškai tada būna nedarbo maksimumas ir dalis pinigų nueina šildymui. Tikrą vaizdą tada ir matysime“, - sakė ekonomistas.

Rudenį nedarbas šoktels

R.Lazutka teigė, kad prognozuoti šiuo ekonomiškai nestabiliu laikotarpiu yra „beveik neįmanoma“, mat prognozės remiasi esamomis prielaidomis.

„Ekonomistai, panašiai kaip ir meteorologai, neprognozuoja ilgesniam laikui. Meteorologai nepasakys, ar po mėnesio bus saulėta diena, ar lietinga. Jie pasakys, kad po mėnesio bus liepos mėnuo ir nebus sniego. Ekonomistai gali pasakyti, kad rudenį tikrai nebus ekonomikos augimo, o ar tai bus dugnas, ar ne ir ką reiškia „dugnas“ - yra būrimas iš kavos tirščių“, - sakė socialinių mokslų daktaras R.Lazutka.

Tačiau jis neabejojo, kad rudenį oficialaus nedarbo gerokai padaugės - iš sezoninių vasaros darbų grįš dabar neužsiregistravę bedarbiai, reikės leisti vaikus (ir pristatyti pažymas apie šeimos pajamas) į mokyklas.

Viešojo sektoriaus reforma padėtų vėliau

Nors A.Kubilius Lietuvos radijui antradienį sakė, kad antroje šių metų pusėje bus imtasi viešųjų finansų subalsavimo ir „Sodros“ bei sveikatos apsaugos sisteminės pertvarkos, ekonomistai abejojo, ar šios priemonės susijusios su ekonomikos atsigavimu.

R.Lazutka teigė, kad tokios reformos turėtų tik ilgalaikį poveikį, tad šiuo metu nepadės išbristi iš krizės. Tačiau jis pridūrė, kad esant nepalankiai ekonominei situacijai daryti nemalonias reformas yra lengviau.

„Siejant reformas su krize, tai poveikis tikrai būtų po krizės. Tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia. Jei jos prasmingos, jas reikia daryti. O krizės laikotarpiu, politiniu požiūriu, jas daryti lengviau“, - sakė ekonomistas.

Jo teikiamu pavyzdžiu, net jei reformuojant „Sodrą“ būtų nuspręsta ilginti darbo trukmę, reformos poveikis būtų pajaustas po 5-10 metų.

R.Rudzkis apskritai abejojo, ar Vyriausybė sugebės reformuoti viešąjį sektorių, nes nėra lėšų reformai vykdyti, o pirmadienį tarptautinėse rinkose pasiskolinti 500 mln. eurų (su 9,3 proc. palūkanomis) bus skirti tik šio sektoriaus išlaikymui.

„Valstybė skolinasi tiek lėšų, kad išlaikytų tą viešąjį sektorių nesubyrėjusį. Bet ne tiek, kad turėtų galimybę manevruoti. Manevro erdvės visai nėra“, - sakė R.Rudzkis.