Politikų pažadus, kad Lietuvos verslą išgelbės naujas užsienio bankas, ekonomistai vadina nepagrįstais. Anot jų, Lietuvos rinka investuotojams patraukli „rytdiena“, bet ne „šiandiena“.

Kaip teigia lrt.lt kalbinti ekonomistai, šiuo metu bet kokio banko atėjimas į Lietuvą iš esmės situacijos nepakeistų, nes tam, kad dirbtų nenuostolingai, jis turėtų taikytis prie susiklosčiusios situacijos.

Ūkio ministerijos atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė lrt.lt informavo, jog visos detalės apie tai, kokį banką žadama atvesti į Lietuvą, bus viešai paskelbtos kitą savaitę.

„Šiuo metu vyksta derybos su užsienio banku. Šiandien tai yra viskas, ką mes galime pasakyti. Kitą savaitę mes paskelbsime visas detales apie pasiektą susitarimą su užsienio banku, kuris bus Lietuvoje“, - sakė pašnekovė.

Ženkliai situacija nepagerės

Ekonomistas Valdemaras Katkus pastebi, kad naujas bankas „yra absoliuti ekonominė būtinybė“. Tačiau ekonomistas Gitanas Nausėda mano, koks bankas į Lietuvą beateitų, iš esmės pakeisti konkurencijos sąlygų vietos rinkoje jis negalės.

„Maža to, jis daugiau ar mažiau bus priverstas prisitaikyti prie tų sąlygų, kurios yra susiklosčiusios. Bet tikrai nenorėčiau neigti, kad kiekvieno naujo rinkos dalyvio pasirodymas nelemia didesnės konkurencijos ir tokiu būdu neprisideda prie mažesnių kainų, mažesnių palūkanų normų arba geresnių paslaugų sąlygų“, - teigė pašnekovas.

„Bet kurio naujo žaidėjo pasirodymas jau yra ne pirmą kartą pateikiamas kaip diena, nuo kurios viskas bankininkystės sistemoje pasikeis. Bet kaip rodo gyvenimas, atėjus naujiems bankams arba susikūrus naujiems bankams, gyvenimas labai smarkiai nepasikeisdavo, o viskas judėdavo ta vaga, kuria ir yra nusistovėję“, - kalbėjo G.Nausėda.

„Dnb Nord“ prezidento patarėjas Vadimas Titarenko taip pat prisipažino nemanantis, kad naujo banko atėjimas į Lietuvą ženkliai pagerintų situaciją.

„Ir dabar didžioji dalis Lietuvoje veikiančių bankų yra užsienio bankai. Jie priklauso pakankamai stiprioms finansų grupėms Skandinavijoje ar Vokietijoje“, - svarstė pašnekovas.

Anot Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, kiekvieno banko atėjimas yra sveikintinas ir kuo rinkoje jų daugiau, tuo didesnė konkurencija ir paslaugų įvairovė, bet realių galimybių, kad į Lietuvoje naujas bankas galėtų įsitvirtinti, jis teigė nematantis.

„Būtų gerai jeigu taip atsitiktų, bet aš nesu toks optimistas, kad tikėčiau, jog tai galėtų įvykti, nes žinant veiklos aplinką ir rinką, tai tikrai ne tas momentas ir ne ta aplinka, kada didesni bankai turėtų rodyti interesą. Tuo labiau, kad jie patys turi daugybę problemų savo šalyse. Tiek Jungtinėse valstijose, tiek Jungtinėje Karalystėje - jie patys turi išsilaižyti visus savo nuostolius ir dar pritraukti papildomo kapitalo, kad jie turėtų kapitalo ekspansijai į kažkurias kitas šalis“, - teigė pašnekovas

Anot V.Titarenko, dabar visame pasaulyje visi bankai teikia daugiau ar mažiau vienodas paslaugas, o jų produktai yra praktiškai vienodi. „Visame pasaulyje, Europoje visa bankų sistema yra daugiau ar mažiau vienoda. Aš nemanau, kad naujo banko atėjimas į Lietuvą kažką pakeistų.

Pavadinimas ar banko mąstai nereiškia, kad situacija iš karto pagerės, kad sumažės palūkanų normos, paslaugos bus prieinamos. Naujas bankas lygiai taip pat įvertins rizikos laipsnį Lietuvoje, vertins situaciją realiame sektoriuje, kaip atrodo Lietuvos įmonės, ir to pagrindu dalins arba nedalins paskolas“, - svarstė V.Titarenko.

Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. „Žiūrint iš verslo perspektyvos, naujas bankas turėtų nevertinti rizikos, bet taip nebus. Ateidamas naujas bankas turės vertinti riziką“, - pažymėjo S. Kropas.

G. Nausėda pastebėjo, kad naujas bankas kardinaliai esamos situacijos nepakeis, nes jei norės dirbti pelningai, turės taikytis prie vietinės rinkos sąlygų.

„Nežinau, kas turėtų atsitikti, kad bankininkystės rinka Lietuvoje pasikeistų. Kiekvienas naujas rinkos dalyvis turi veikti pagal tam tikrus dėsningumus - negali teikti dviejų arba trijų procentų palūkanas, jeigu tuo metu rinkos sąlygos verčia taikyti du tris kartus aukštesnes palūkanas. Priešingu atveju, arba užsiimtų atviru dempingu ir prisiimtų nuostolį, arba nevisiškai iki galo būtų apgalvoję savo verslo strategiją“, - teigė ekonomistas.

Anot S. Kropo, problema - ne resursų trūkumas, o patrauklių projektų stoka. „Iš esmės nėra ką finansuoti. Problema yra ne bankų, o projektų, kurie atsipirktų ir duotų grąžą. Tai visiškai ne resursų problema“, - teigė S. Kropas.

Politikai per anksti prisiima laurus

G. Nausėda pastebi, kad „politikai pernelyg stengiasi sukelti euforiją vieno ar kito banko judesiu“.

„Nieko čia tokio ypatingo neįvyko, juo labiau dar ir sprendimai nepriimti. Palūkėkime ir pasižiūrėkime, kas tai per bankas ir ką jis gali pasiūlyti Lietuvai“, - emocijomis nesivadovauti siūlė G. Nausėda.

G. Nausėda teigia kol kas matantis daug emocijų ir mažai darbų. „Iš tikrųjų yra šitas požymis, ypač iš kažkurių ministrų varpinės. Matau, kad yra daugiau kalbama negu iš tikrųjų realiai padaryta. Jeigu tai vyksta tam tikrą trumpą laiką, tai yra toleruotina, tačiau jeigu tai bus nuolat kartojama, paprasčiausiai atsiras tam tikras nepasitikėjimas, matant, kad žodžiai nuolat skiriasi nuo realių darbų ir niekas rimtai šito nebevertins“, - sakė G. Nausėda.

V. Titarenko pastebi, kad verslininkų raginimai į Lietuvą atvesti kokį nors banką, jam nėra labai suprantami.

„Prieš keletą mėnesių būčiau paminėjęs „Lehman Brothers“ pavadinimą, kuris turėjo 130 metų istoriją. Tai buvo viena stipriausių finansų grupių pasaulyje. Ką mes turime dabar, vietoje „Lehman Brothers“? Aš tikrai nenorėčiau vardinti kažkokių bankų, nes bet kokio banko gali laukti tokia situacija, kokia yra dabar pasaulyje. O pasaulyje yra gili finansų krizė“, - sakė jis.

Pasak V. Katkaus, jeigu šiuo metu į Lietuvą ateis naujas bankas, tai jis ateis tikrai ne iš krizės gelbėti. „Jeigu šiuo metu ateitų naujas bankas, jis tikrai būtų - kol jis įsiregistruos, kol jis įsisteigs ir taip toliau - skirtas, ne kaip įsivaizduoja daugelis verslininkų, krizei gelbėti. Centrinio banko atidarymo procedūra yra pakankamai sudėtinga ir turi būti išlaikyta“, - mano ekonomistas.

Lietuvos rinka patraukli rytdiena

„Jeigu investuotojas arba naujas rinkos dalyvis žvelgia į Lietuvą ne per trumparegio akinius, o su žiūronais, mato, kas gali darytis Lietuvoje po 3, 5 ar 10 metų, tai suprantama, jam bus įdomu atrasti čia nišą ir jis įvertins Lietuvą daug patraukliau negu galėtų atrodyti žiūrint į viską iš šiandienos arba rytojaus dienos perspektyvos“, - kalbėjo G. Nausėda.

Taip pat ekonomistas pastebi, kad bankas pirmiausia turėtų rasti nišą, kurią galėtų užimti. „Eiti čia neturint aiškios strategijos ir neturint aiškaus taikinio, klientų, būtų beprasmiška. Savaime suprantama, kad Lietuvoje įdomus yra tiek korporacinis sektorius, tiek, iš dalies, mažmeninė rinka. Tačiau jeigu tai yra didelis, didžiulis bankas, veikiausiai jis pirmiausia bus orientuotas į korporacinius klientus, kadangi mažmeniniam tinklui arba mažmeninėms operacijoms vykdyti reikalingas gerai išvystytas tinklas, kuris nėra sukuriamas per trumpą laiką“, - kalbėjo ekonomistas.

Reikia nuo Vyriausybės nepriklausomo banko

Ekonomistas V. Katkus išskyrė tris savybes, kuriomis turėtų pasižymėti į Lietuvą ateinantis bankas.

„Tai turi būti bankas, kuris turi pinigų. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas, tai turi būti bankas, kuris nėra papuolęs po Vyriausybės gelbėjimo programa. Trečias dalykas, jis neturėtų turėti labai daug blogų paskolų, kad galėtų prisiimti dar papildomos rizikos. Šiuo metu pagrindinė problema ta, kad bankai yra blogai kapitalizuoti. Ta prasme, yra nemažai šalių, kuriose yra mažas kapitalizacijos lygis“, - dėstė pašnekovas.

V. Katkus pastebi, jog sunku tikėtis, kad krizės metu bankai veržtųsi į naujas rinkas“. Anot V. Katkaus prie pirmojo ekonomikos pakilimo daug prisidėję Skandinavijos šalių bankai dabar Lietuvos iš duobės neištrauks.

„Krizė yra fundamentali. Šiuo metu akivaizdžiai matoma, kad Švedijos finansinis sektorius yra per mažas, kad patraukų Estijos, Latvijos ir Lietuvos finansinius sektorius. Akivaizdu, kad jis yra per mažas, kad galėtų būti užimti centrinę vietą trijose Baltijos valstybėse.

Akivaizdu, kad Švedija nebegali to vaidmens suvaidinti, kurį suvaidino per pirmąjį pakilimą per 8-9 metus pradedant nuo 2000-ųjų. Jei su pirmuoju pakilimu jie mums padėjo labai daug, tai antram pakilimui mums jų jau nebeužtenka“, - teigė ekonomistas.

Naujas bankas - ne vienintelė išeitis

S. Kropo nuomone, naujo banko atėjimas į rinką nėra vienintelė išeitis.
„Yra užsiregistravę virš šimto bankų, kurie per sieną galėtų teikti šitas paslaugas. Dabar ministras svarsto, ar mes pritariame, kad leistų skolintis užsienyje, kur kaip manoma, yra lengvesnės sąlygos ir panašiai. Tai tą galima legalizuoti.

Galbūt kai kurie bankai žvalgosi į mūsų rinką, bet, kad jie pradėtų labai aktyviai veikti - aš nelabai norėčiau tuo tikėti. Čia maža rinka ir nėra čia tiek tų projektų, kad galima būtų tiek finansuoti.

Aš nemanau, kad kažkoks bankas taptų išeitimi. Dabar Vyriausybėje yra kredito linijos, bankai taip pat resursų turi ir gali paskolinti, jeigu tų projektų yra atsiperkančių ir duodančių grąžą. Dar Vyriausybė linkusi liberalizuoti ir nuimti apmokestinimą pasiskolinant iš užsienio. Tai irgi galėtų būti alternatyva“, - dėstė pašnekovas.

Paklaustas, koks kapitalas reikalingas Lietuvai, V. Katkus teigė, kad galima kalbėti apie dešimtis milijardų. „Užsienio bankams tai nėra labai dideli pinigai“, - pridūrė ekonomistas.