Ekonomistai atmeta opozicijos nuogąstavimus dėl augsiančio biudžeto deficito

Augsianti valstybės skola didelio nerimo nekelia, kadangi aplinkybės, kuriomis didėja neigiamas šalies pajamų ir išlaidų balansas, taip pat nėra tipinės, pažymi bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Normaliomis aplinkybėmis 4,5 proc. deficitas, kuomet ekonomika vystosi ne šoko aplinkoje, būtų išties labai didelis ir keltų nemažai grėsmių. Bet, matyt, visi pripažįstame, kad tiek Lietuvos, tiek aplinkinių šalių, kurios yra mūsų dabartinės rinkos, ekonomikos išgyvena vieną rimčiausių išbandymų ir ne vien tik tiesioginių prasme, bet ir reputacine prasme“, – Eltai kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

„Todėl turime pasirūpinti tokiais labai reikšmingais prioritetais, kaip šalies saugumas. Taip pat amortizuoti galimas neigiamas pasekmes ekonomikai. Infliacinis šokas yra viena iš jų. Atitinkamai, tokiomis aplinkybėmis toks biudžeto deficitas yra tikrai pateisinamas“, – tęsė ji.

Ekonomistės vertinimu, šiuo metu nesiėmus priemonių, kurios reikalauja didinti valstybės skolą, šalis susidurtų su dar didesnėmis ilgalaikėmis problemomis.

„Lietuva, turėdama dar labai nedidelę skolą ir naudodamasi itin palankiomis skolinimosi priemonėmis, gali amortizuoti šį infliacinį šoką. Tiek įmonėms, tiek pažeidžiamiausiems gyventojams. Todėl tai daryti reikia, kad ilgainiui, grįžus į tvarias ekonominės raidos vėžes, nereikėtų ilgai atsistatinėti ir laižyti žaizdų“, – tikino I. Genytė-Pikčienė.

A. Izgorodinas: Lietuvai nebūtų sudėtinga pasiskolinti papildomai

Panašios pozicijos laikosi komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jis pažymi, kad struktūrinių grėsmių šalies viešiesiems finansams nekyla, kadangi Lietuva vis dar turi galimybes skolintis už nedideles palūkanas.

Turime pasirūpinti tokiais labai reikšmingais prioritetais, kaip šalies saugumas. Taip pat amortizuoti galimas neigiamas pasekmes ekonomikai.

„Jeigu Lietuvai reikės papildomai skolintis tam, kad būtų įgyvendintos antiinfliacinės priemonės, tai būtų nesudėtinga tai padaryti, kadangi Europos centrinis bankas dar iki šiol supirkinėja euro zonos valstybių obligacijas labai pigiai. Aš manau, kad, jeigu prireiks, ECB tiesiog praplės ir tęs euro zonos, tarp jų ir Lietuvos, obligacijų supirkimą", – tvirtino A. Izgorodinas.

Kaip aiškina ekonomistas, maždaug 7 proc. metinės palūkanos yra riba, nuo kurios valstybė turėtų įsivertinti, ar jai verta skolintis finansų rinkose. Lietuva, pasak A. Izgorodino, šiuo metu skolinasi itin palankiomis sąlygomis – maždaug už 1,5 proc.

Taip pat ekspertas atkreipia dėmesį, kad su kainų augimo iššūkiais susiduria daugelis Europos valstybių, todėl tikėtina, jog Europos Komisija (EK) į augančias Bendrijos narių skolas žiūrės kur kas lanksčiau. Apskritai, realu, kad dalis antiinfliacinių priemonių bus kompensuojamos Europos Sąjungos lygmeniu, svarsto A. Izgorodinas.

„Neatmetu galimybių, kad Europos Komisija savo vardu pasiskolins pinigų ir tiesiog kompensuos kažkokią antiinfliacinių priemonių dalį kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei. Iš tikrųjų labai panašiai, kaip ir buvo daroma su vakcinų pirkimu, kai vakcinas pirko ne Lietuva, ne Vokietija, bet Europos Komisija, ir tiesiog tos vakcinos buvo dalinamos ES valstybėms“, – mano ekonomistas.

Imtis mokestinių pakeitimų – dabar ne laikas

Nors opozicinių frakcijų atstovai ragina valdančiuosius neatidėlioti mokesčių sistemos peržiūros ir ieškoti galimybių augančias ilgalaikes biudžeto išlaidas padengti tvariais pajamų šaltiniais, finansų ministrė Gintarė Skaistė įsitikinusi, kad neapibrėžtu ekonomikos raidos laikotarpiu imtis sisteminių pakeitimų nėra laikas.

Ministrės požiūriui linkęs pritarti ir A. Izgorodinas. Ekspertas pažymi, kad, valstybės skolos augimą bandant spręsti įvedant mokesčių pakeitimus, gali būti pakenkta visai šalies ekonomikai, pristabdant ir taip lėtėjantį augimo ciklą.

„Atėjus sunkesniam laikotarpiui, būtų labai nelogiška imtis mokestinių reformų, nes tai verslui įneštų dar daugiau painiavos. Manau, kad tai dar labiau pablogintų Lietuvos ekonomikos rodiklius“, – pažymi ekonomistas.

Atėjus sunkesniam laikotarpiui, būtų labai nelogiška imtis mokestinių reformų, nes tai verslui įneštų dar daugiau painiavos.

Jo vertinimu, struktūrinės mokesčių reformos dabar būtų žalingos verslui, netgi keltų grėsmę eksporto augimui, vidaus vartojimo plėtrai. Todėl imtis sprendimų būtų galima nebent mokesčių mažinimo, o ne didinimo kryptimi, teigia ekspertas.

„Pavyzdžiui, mažinti pelno mokestį įmonėms, gyventojų pajamų mokestį žmonėms, imtis mokestinių lengvatų, kurios padėtų vartotojams ir įmonėms apsisaugoti nuo infliacijos. Tai turbūt būtų galima daryti, bet didinti, fundamentaliai keisti mokesčius dabar būtų tiesiog ne laikas“, – tikino A. Izgorodinas.

Tuo metu I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad biudžeto balanso galima siekti, ne tik didinant mokesčius, bet ir mažinant tam tikras išlaidas.

„Iš vienos pusės, yra erdvės mokesčių pakeitimams. Bet tai turėtų būti daroma ramiais laikais. Tai neturi būti skuboti, karštligiški sprendimai. Bet yra daug erdvės ir išlaidų pusėje. Tie patys vaiko pinigai, kurie nėra nei taikli, nei efektyvi priemonė, rūpinantis pažeidžiamiausiais visuomenės sluoksniais. Tai yra labai horizontali priemonė ir jos būtų galima atsisakyti, sutaupyti reikšmingą pinigų sumą“, – atkreipia dėmesį ji.

Tačiau ekonomistė linkusi sutikti, kad neapibrėžtoje ekonominėje situacijoje imtis mokesčių sistemos pokyčių nėra laikas.

„Labai nesaugu daryti neapgalvotus pakeitimus, nes tai yra labai svarbi tvarios ekonominės raidos dedamoji. Tai turi būti labai stipriai apgalvota, kad nesukeltų problemų ateityje. Todėl tikrai tokiomis aplinkybėmis, kai matome, kad tokių rusenančių gaisrų yra labai daug ir visų dėmesys yra ten, imtis dar ir mokesčių sistemos pertvarkos, mano akimis, tikrai nėra tinkamas metas“, – tvirtino I. Genytė-Pikčienė.

ELTA primena, kad Vyriausybės siūlomoms infliacijos padarinių švelninimo priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto būtų skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių, o 400 mln. eurų – iš suformuotų finansinių priemonių. Dar 53,9 mln. eurų – iš „Sodros“ biudžeto.

Finansų ministrė G. Skaistė aiškina, kad priemonės, numatytos parengtame plane, bus įgyvendintos skolintomis lėšomis, todėl su patikslintu valstybės pajamų ir išlaidų planu taip pat bus teikiami atnaujinti biudžeto deficito rodikliai. Pasak Finansų ministerijos, skola gali didėti dar 1,2 proc. ir sudaryti maždaug 4,5 proc.