Banko „Artea“ (buvusio Šiaulių banko) ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, metinės infliacijos pikas greičiausiai dar nepasiektas – rudenį šis rodiklis taip pat gali kilti.

„Aš dar neskubėčiau sakyti, kad jau stebėjome metinės infliacijos piką (...). Formuosis šių metų rudenį žemesnė palyginamoji bazė ir gali būti tam tikrų momentų, kuomet stebėsime metinę infliaciją gal kiek aukštesnę negu stebėjome pastaraisiais mėnesiais“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Tačiau, anot jos, vidutinės metinės infliacijos dydis šiemet greičiausiai nusistovės tarp 3,5 ir 3,8 proc.

Savo ruožtu banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako tikėjęsis mažesnės metinės infliacijos, todėl rodikliai jį nustebino „šiek tiek neigiamai“.

„Maniau, kad prekių infliacija tikrai turėtų pakankamai ženkliai sulėtėti (...). Sakyčiau, kad tos infliacijos rezultatas šiek tiek neigiamai stebina turint omeny, kad balandį turėjome labai didelį energetikos ir žaliavų kainų kritimą rinkose dėl paskelbtų tarifų (JAV padidintų muitų – BNS)“, – BNS teigė jis.

Ekonomisto teigimu, nepaisant to, kad balandį vyko „tikra drama“ – labai stipriai nukrito naftos ir kitų žaliavų kainos, bet prekių metinė infliacija Lietuvoje iš esmės liko stabili ir labai panaši kaip kovą ir vasarį.

A. Izgorodinas mano, kad taip įvyko ir dėl minimalios algos padidinimo, „nes ji pakėlė atitinkamai kitus atlyginimus bei kaip ir paveikė ir prekių kainas“.

Ekonomisto teigimu, pirmą ketvirtį Lietuvos vartojimo apimtys toliau kilo ir vartojimas, atmetus kainų poveikį, dar viršijo pokovidinį piką Lietuvoje, tačiau kovą–balandį A. Izgorodinas mato labai didelį lūkesčių kritimą.

„Šiuo metu Lietuvos vartotojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas yra blogiausia per 28 mėnesius. Manau, kad artimiausiu metu yra labai reali tikimybė, kad vartojimas nebekils ir tai gali būti labai svarbiu veiksniu, kuris lems tam tikrą prekių infliacijos galbūt šiokį tokį sulėtėjimą“, –pabrėžė A. Izgorodinas.

Pasak jo, pirmąjį ketvirtį vartotojai galėjo pakelti augančias kainas ir nemažinti vartojimo, bet antras ketvirtis gali būti kitoks – vartojimas gali šiek tiek sustoti ir įmonės, pasak ekonomisto, galbūt, jau pradės atidžiau galvoti, ar iš tiesų gali perkelti visą brangesnį dyzeliną ir minimalios algos didėjimą ant vartotojų pečių.

Tuo metu „Artea“ banko ekonomistė teigė, kad kuklią 0,1 proc. mėnesio infliaciją taip pat didžiąja dalimi lėmė degalų pigimą sąlygojęs naftos kainų mažėjimas.

„Ta naftos ateities sandorių kreivė, yra žemiausia per labai ilgą laikotarpį (...). Kuomet šita pamatinė žaliava yra atpigusi, tai daro įtaką ir turi antrinių poveikių kainų dinamikai, nes nafta naudojama visų prekių ir paslaugų gamybos grandinėse“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

Nepaisant itin žemos mėnesio infliacijos, „Artea“ banko ekonomistė nesitiki, jog Lietuvoje šiais metais bus fiksuota mėnesio defliacija, tačiau, anot jos, daug kas priklausys ir nuo prekybos karų eigos.

Valstybės duomenų agentūra penktadienį skelbia, kad balandį vidutinė metinė infliacija (paskutinius 12 mėnesių, palyginti su ankstesniu tokiu pat laiku) siekė 1,9 proc., mėnesinė (balandį, palyginti su kovu) – 0,1 proc., o metinė (balandį, palyginti su pernai balandžiu) – 4,1 proc.