Ekologiškas maistas: būkite tikri, ką valgote

Ekologinius pieno ūkius vienijančio kooperatyvo „Eko Žemaitija“ vadovas Mindaugas Žutautas pažymi, kad šis akivaizdus faktas visuomenėje dar nėra priimamas labai plačiai, nors teigiamų poslinkių esama – vis daugiau šeimų vaikams ieško ekologiškų produktų, o švietimo įstaigos, organizuodamos darželinukų ar pradinukų maitinimą, dėmesį kreipia jau ne tik į mažiausią kainą.

Ekologiška – ne tas pats, kas „iš močiutės kaime“

Nemažai žmonių yra įsitikinę, kad pirkdami turguje įsigija be chemijos užaugintus maisto produktus, tačiau tai nebūtinai yra tiesa. Pati nemažai metų ekologinių gamybos subjektų sertifikavimo sistemoje dirbusi R. Bogušienė teigia, kad skirtumas tarp ekologiškai paženklintų ir turgavietėse parduodamų kaimiškų produktų milžiniškas: „Pirkdami nesertifikuotą produktą, negauname jokių garantijų dėl jo auginimo ir gamybos – čia jau tik tikėjimo klausimas. Visai kas kita, kai perkame ekologiškai paženklintą produkciją – tuomet vartotojas gali būti 100 proc. įsitikinęs, kad įsigytas maistas bus be sintetinių cheminių trąšų, pesticidų likučių, sintetinių priedų.“

Tvarumas: dietistės R. Bogušienės teigimu, ekologiški maisto produktai – tiek žmogaus sveikatai, tiek gamtai palankus pasirinkimas. P. Zaborskio nuotr.

Dietistė sklaido mitą, kad ekologišką ženklinimą galima lengvai gauti, nusipirkti, pro pirštus pažiūrėti į griežtus reikalavimus: „Visas gamybos procesas kontroliuojamas atsakingų institucijų. Už reglamento nesilaikymą taikomos labai griežtos sankcijos, realiai taisykles pažeidęs subjektas rizikuoja bankrutuoti, tad žmonėms neturėtų kilti nė menkiausios abejonės dėl ekologiškų produktų kokybės.“

M. Žutautas pažymi, kad reglamentuotas kiekvienas ekologinės žemdirbystės etapas: „Posakis „Nuo lauko iki stalo“ mūsų atveju nėra tik skambi frazė – griežti reikalavimai mus lydi visoje grandinėje – pradedant į dirvą beriamu grūdu, baigiant galutinės produkcijos realizavimu.“

„Eko Žemaitijos“ vadovas atkreipa dėmesį ir į gyvūnų gerovę – ekologiniame ūkyje gyvūnų laikymo sąlygos kur kas palankesnės: gyvuliai laisvai ganosi, net žiemą yra išvedami į lauką, tvartuose užtikrinama natūrali dienos šviesa.

Sveikata – neįkainojama

Natūralu, kad ekologiškai pagaminta produkcija negali kaina konkuruoti su chemizuotu ūkiu, tačiau jos nauda sveikatai nepalyginama. „Žinoma, sveikatos prevencijai nepakanka vien tik pasirinkti į savo pirkinių krepšelį ekologiškų maisto produktų, svarbu ir kaip juos paruošime, ar valgysime reguliariai ir saikingai, tačiau nėra abejonių, kad maistas be sintetinių trąšų ir sintetinių maisto priedų palankus žmogui“, – kalbėjo R. Bogušienė.

Dietistės įsitikinimu, investicijos į ligų prevenciją visuomet atsiperka, nes tai ženkliai pigiau nei ligų gydymas.

M. Žutautas pasidžiaugė, kad atsiranda vis daugiau tai suprantančių tėvų, o ir savivaldybėse keičiasi požiūris į darželinukų ir mokyklinukų maitinimą: „Stebime tendenciją tiek didžiuosiuose miestuose, tiek rajonuose, kad vis dažniau kreipiamas dėmesys ne tik į kainą, bet ir maisto kokybę, vertę, tad sudaromos sutartys dėl ekologiškų produktų tiekimo.“

Toliaregiškumas: „Eko Žemaitija“ vadovas M. Žutautas pažymi, kad šiandieninė visuomenė labiau vertina ekologiškus, kokybiškus pieno produktus. Asmeninio archyvo nuotr.

Pašnekovo teigimu, tai toliaregiškas požiūris, nes sveiki ir laimingi vaikai turėtų būti kiekvienos visuomenės prioritetas, be to, taip nuo mažens formuojami tinkami mitybos įpročiai.

Kalbant apie savivaldybių poreikius, išryškėja kooperacijos nauda – pavieniai ūkininkai neturėtų galimybių užtikrinti reikiamų produkcijos kiekių, o kooperatyvas turi ką pasiūlyti net ir didiesiems miestams. Be to, „Eko Žemaitija“ ir pavieniams pirkėjams pristato itin platų ekologiškų pieno produktų asortimentą: sūrių, varškės, grietinės, jogurtų, sviesto ir kt. Gamyboje naudojami tik ekologiški priedai, tokie kaip kmynai, česnakai, žolelės. „Eko Žematijos“ gaminių galima įsigyti „Maximos“ prekybos tinkle, mobiliose prekyvietėse, ekologiškų prekių parduotuvėje „Rupūs miltai“ ir internete.

Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.