- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai, Lenkijai ir Europos Komisijai ketvirtadienį pasirašius sutartį dėl bendro dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos projekto (GIPL) finansavimo, Europos Komisijos vadovas pareiškė, kad tai istorinis momentas - Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) sako, jog Lenkijos-Lietuvos dujotiekis yra pirmasis energetikos infrastruktūros projektas, kuris sujungs Baltijos šalis su Vakarų Europos rinkomis.
„Jūs padarėte daugiau nei tik sujungėte dujotiekius, jūs padarėte daugiau nei tik sujungėte dvi šalis. Jūs baigėte Baltijos šalių energetinę izoliaciją, jūs baigėte ilgai besitęsusią šalių priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo, sujungėte visą regioną su likusia Europa“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Briuselyje kalbėjo EK vadovas, kreipdamasis į Lietuvos prezidentę ir Lenkijos premjerę.
Pasak J.C.Junkerio, ES investicijos į šį projektą yra didžiausios tokios investicijos ES istorijoje.
„Tai yra investicijos, kurios ateityje atneš dividendų, užtikrins laisvą energijos išteklių judėjimą Europoje. (...) Mums reikia užtikrinti išteklių tiekimo saugumą, diversifikuoti išteklius. Tai mes galime padaryti kartu vardan savo piliečių, savo vartotojų“, - sakė J.C.Junkeris.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad sutarties pasirašymas yra svarbus žingsnis ES energetinės sąjungos link.
„Šiandien žengtas galutinis ir svarbus žingsnis, kurio nebūtų be geros valios, politikų supratimo ir, be abejo, finansinės paramos iš Europos Sąjungos biudžeto. (...) Tai yra lemtingas žingsnis kuriant energetinę ES sąjungą, dėl kurios esame susitarę. Taip taip pat svarbus žingsnis visos ES konkurencingumui ir bendrijos gerovei“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Briuselyje sakė D.Grybauskaitė.
Estijos premjeras Taavi Roivas (Tavis Roivas) teigė, kad Lenkijos-Lietuvos dujotiekis suartins visą Europą.
„Manome, kad jokia Europos dalis neturėtų būti sala, atskirta nuo kitų. Žingsniu, kurį žengėme šiandien, sujungiame ne tik vamzdynus, mes kuriame artimesnę vieni kitiems Europą. (...) Vis dėlto mes dar nepasiekėme galutinio tikslo, dar yra rinkų, kurios turi būti sujungtos, projektų, kurie turi būti įgyvendinti“, - sakė Estijos premjeras.
Sutartį pasirašė bendrovės „Amber Grid“ vadovas Saulius Bilys ir Lenkijos „Gaz System“ vadovas Janas Chadamas bei EK atstovas, o ceremonijoje dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerai Laimdota Straujuma, Taavi Roivas (Tavis Roivas) ir Ewa Kopacz (Eva Kopač), taip pat Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).
558 mln. eurų vertės projekto statyboms EK skyrė 295 mln. eurų iš Europos Sąjungos CEF fondo, o dar 10 mln. eurų - tyrimams.Lietuvai skirta 55 mln. eurų, Lenkijai - 240,3 mln. eurų.
Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra (ACER) pernai paskelbė, kad Lenkijai bus skirta 85,8 mln. eurų kompensacija: 54,9 mln. eurų sumokės Lietuva, 29,4 mln. eurų - Latvija ir 1,5 mln. eurų - Estija. Lenkijos išlaidos projektui sieks 422 mln. eurų, Lietuvos - 136 mln. eurų.
Tai labai svarbus projektas Lietuvai ir visai ES, nes įgyvendina energetikos sąjungos idėją, be to, jis padidins Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...