Tokias pastabas EK pateikė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiam planui.

„EK labai akcentuoja apsirūpinimo maistu svarbą ir kartu priklausomybės nuo išorinių išteklių – trąšų, energetinių resursų – mažinimą bei žemės ūkio atsparumo didinimą dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių. Valstybės raginamos pertvarkyti savo gamybinius pajėgumus taikant tvaresnius gamybos būdus“, – pranešime sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Anot jo, Lietuvos taip pat prašoma daugiau dėmesio skirti kaimo gyvybingumui, žinioms bei inovacijoms, skaitmenizavimui. Plane pasigesta konkretumo, kaip Lietuva įgyvendins ES Žaliąjį kursą ir strategiją „Nuo lauko iki stalo“, ambicingesnės ekologinio ūkininkavimo plėtros. EK nori matyti konkretesnius įsipareigojimus ir rodiklius.

„Artimiausiu metu su socialiniais partneriais tęsime diskusijas dėl strateginio plano tobulinimo atsižvelgiant į EK pastabas“, – sakė ministras.

Anot pranešimo, EK palankiai įvertino Lietuvos planus mažinti priklausomybę nuo importo, tačiau ragina užtikrinti tvarų ilgalaikį ūkių pajamų augimą. Dėl Rusijos karo Ukrainoje raginama numatyti priemones, kurios padėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti rizikų valdymą.

Komisija palankiai įvertino tai, kad Lietuva pasirinko tiesioginių išmokų „lubas“, tačiau EK mano, kad dar ne visos teisingesnio jų paskirstymo galimybės išnaudotos.

Lietuvos prašoma pateikti ir konkrečius efektyvesnio pesticidų ir trąšų naudojimo tikslus, dar padidinti planą dukart išplėsti ekologinio ūkininkavimo plotus bei įvertinti galimybes dar daugiau dėmesio skirti kraštovaizdžio elementams.

Praėjusių metų pabaigoje šalims narėms pateikus savo strateginius planus EK visiems teikia pastabas ir laukia patikslinimų, o vėliau planas bus tobulinamas pagal pastabas, suderinimas ir patvirtinamas.