Dar prieš metus mažai kas Didžiojoje Britanijoje buvo girdėjęs sąvokas "kreditų krizė", "recesija". Dabar šie žodžiai – kasdienybė. Per pastarąjį pusmetį Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje bankams bankrutuojant vienam paskui kitą, britų valdžia pasiryžusi imtis bet kokių priemonių, kad tik šaliai pavyktų išvengti ilgalaikio ekonomikos nuosmukio.

Bankų prestižui – antausis

Kritiškai įvertinusi JAV ekonomikos gelbėjimo planą, britų valdžia šių metų spalį nusprendė šalies ūkį gelbėti kitais metodais – ne supirkti bankų skolas, o dalinai nacionalizuoti pačius bankus. Į finansų sistemą buvo įpumpuota 50 mlrd. svarų sterlingų (apie 200 mlrd. litų). Trys didžiausi bankai – "Royal Bank of Scotland" (RBS), "Lloyds TSB" ir HBOS – gavo 37 mlrd. svarų sterlingų (148 mlrd. litų) mokesčių mokėtojų pinigų. Mainais už tai bankai perleido dalį akcijų valstybei ir susitaikė su mintimi, kad vyriausybė kontroliuos net ir kokio dydžio premijas gaus bankininkai. Tokie ryžtingi žingsniai buvo žengti vien tik tam, kad skolinimo ir skolinimosi sistema, palaikanti visa dabartinę ekonomiką, nesustotų funkcionavusi.

Trijų svarbiausių bankų dalinis nacionalizavimas – pirmas tokio lygio viešas bankų "pažeminimas" ir vienas juodžiausių Didžiosios Britanijos bankininkystės istorijos puslapių. Tačiau nors šis gelbėjimo planas ir buvo plačiai išgirtas, šalies vadovams teko pripažinti, kad ekonomika grimzta į recesiją. Ūkis ne tik nustojo augti, bet susitraukė pirmą kartą per 16 metų. Bankai vis dar vieni kitiems neskolina, gauti paskolą darosi ypač sunku, privačios nuosavybės kainos krinta, nedarbas didėja, o žmonės pradėjo galvoti, kad dėti pinigus į kojines nėra visiškai bloga mintis.

Pinigus leis, o ne taupys

Valstybės iždo kancleris Alistairas Darlingas paskelbė, kad valdžia imsis visų įmanomų priemonių ekonominei recesijai sušvelninti. Krizės įveikimo planas – skatinti ekonomiką visais įmanomais būdais. Taigi apsispręsta ne taupyti, o leisti pinigus. Tokią valdžios retoriką paskatino britus pradedanti bauginti 1930-ųjų ekonominės depresijos šmėkla.

Didžiosios Britanijos valdžios planas leisti pinigus ir taip išbristi iš ekonominės krizės, regis, prieštarauja blaiviam protui. Tačiau remdamiesi garsaus ekonomisto Johno Maynardo Keyneso teorija – taupymas gali išgelbėti gyventojus, bet ne šalies ekonomiką – britai ketina atgaivinti viso ūkio mašinos darbą.

Socialiniai mokesčiai

Tad dabar svarbiausia, kad žmonės leistų pinigus. Ta proga buvo nuspręsta vieniems metams sumažinti PVM mokestį nuo 17,5 proc. iki 15 proc. Laikinas PVM sumažinimas ir užuomina, kad mokestis vėliau kils, yra ženklas, kad šiuo metu kainos žemiausios, o paskui tikrai kils. Todėl dabar yra geriausias laikas pirkti.

Didžiosios Britanijos valdžia visiems pensininkams dovanos po 60 svarų sterlingų (240 litų) artėjančių Kalėdų proga.

Nuo 2011 m. gyventojų pajamų mokestis 5 proc. bus didinamas turtingiausiems šalies gyventojams. Piliečiams, per metus uždirbantiems 20 tūkst. ar mažiau svarų sterlingų, t. y. apie 1700 svarų sterlingų per mėnesį, pajamų mokestis liks kaip ir buvo – 40 proc. Žmonių, uždirbančių 40 tūkst. ir daugiau svarų sterlingų per metus, apie 3400 svarų sterlingų per mėnesį, pajamų mokestis per metus padidės 156 svarais sterlingų. Uždirbantys 100–140 tūkst. svarų sterlingų per metus papildomai mokės 1114 svarų sterlingų, o gaunantys nuo 140 tūkst. ir 200 tūkst. svarų sterlingų prie įprastų 40 proc. į šalies biudžetą mokės 3172 svarų sterlingų priedą.

Socialinio draudimo įmokos augs 0,5 proc. Tiesa, taip pat nuo 2011 m.

Nebijo skolintis

Didžiosios Britanijos valdžia jau apsisprendė didinti šalies skolas iki rekordinių sumų. Anot iždo kanclerio, tai vienintelis kelias išgelbėti šalies ekonomiką. 2007 m. skola siekė 43 mlrd. svarų sterlingų (172 mlrd. litų), šiemet ji išaugs iki 78 mlrd. svarų sterlingų (312 mlrd. litų), kitais metais gali siekti 118 mlrd. svarų sterlingų (472 mlrd. litų), t. y. 8 proc. viso šalies BVP. Anot A.Darlingo, ekonomikai atsigavus šalis skolintųsi mažiau, o 2016 m. paskolas imtų tik investicijoms.

Ekonomikos gaivinimo planas skamba gražiai. Tačiau britų valdžia kol kas tik puoselėja viltis, kad ūkis atsigaus. Vis garsiau pranašaujama, kad Didžioji Britanija su Vengrija, Islandija ir Ispanija labiausiai nukentės nuo ekonominės krizės. Kai kurie vietos ekspertai užsimena, kad britų veiksmai gelbėjant ekonomiką primena jų pačių mėgstamą posakį – "mėšlo neišblizginsi". Dar daugiau, Didžiosios Britanijos bandymai atgaivinti ekonomiką iškeičiant šalies ateitį į neaiškią paskolą yra ne tik "mėšlo blizginimas", bet milžiniška rizika. Jeigu padėtis nepagerės, Didžiajai Britanijai gresia bankrotas.