- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojai didžiausiomis problemomis laiko infliaciją, mokesčius, sveikatos ir socialinę apsaugą, rodo eurobarometro apklausa.
Pernai lapkritį Europos Komisijos vykdytoje apklausoje infliaciją, kaip didžiausią problemą, nurodė 52 proc. šalies gyventojų, mokesčius – 25 proc. gyventojų.
Lietuviai šias problemas nurodė gerokai dažniau nei dauguma ES piliečių. Bendrijos vidurkis infliaciją ir mokesčius (su Jungtine Karalyste) vadinant problema atitinkamai siekė 18 ir 8 procentai.
Vidutinė metinė infliacija pernai Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, pernai buvo 2,2 proc. ir viršijo ES vidurkį – 1,6 procento.
Sveikatos ir socialinę apsaugą tarp didžiausių problemų nurodė 23 proc. respondentų Lietuvoje, tai atitiko ES vidurkį.
Tarp kitų didžiųjų problemų minėtos pensijos (19 proc., ES – 15 proc.) ir nedarbas (17 proc., ES – 15) – nuotaikos šiais klausimais beveik atitiko ES vidurkį. Kiek pozityviau gyventojai, nei ES mastu, žiūri į nedarbą – kaip didelę problemą nedarbą nurodė 17 proc. respondentų (ES – 23 proc.).
Lietuvos gyventojai truputį optimistiškiau nei vidutiniškai ES vertina ir ateitį. Tai, kad, jų manymu, artimiausi 12 mėnesių bus geresni tiek šeimos finansiniu požiūriu, tiek apskritai, nurodė 30 proc. gyventojų (dviem procentiniais punktais daugiau nei pernai).
Apklausos duomenys taip pat rodo, kad 76 proc. Lietuvos piliečių patenkinti savo gyvenimu, tačiau šalis pagal šį rodiklį dar atsilieka nuo artimiausių kaimynių. Lenkijoje ir Estijoje tokių piliečių yra 85 proc., Latvijoje – 77 procentai. ES pasitenkinimo gyvenimu vidurkis siekia 84 procentus.
Gruodį jau skelbta, kad Lietuvos gyventojai pirmauja pagal pasitikėjimą ES – tai nurodė 66 proc. apklaustųjų. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvoje 74 proc. optimistiškai žiūri į ES ateitį, kai visoje Bendrijoje vidutiniškai tokių yra 58 proc. apklaustųjų.
Sociologas: ekonominės grėsmės – baisesnės už karines
Vytauto Didžiojo universiteto sociologas Gintaras Šumskas sako, kad panašios tendencijos buvo stebimos ir 2015–2016 Lietuvoje vykdytose reprezentatyviose apklausose prašant nurodyti didžiausias grėsmes. Jau po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos teirautasi ir apie Rusijos keliamas grėsmes, galimas branduolines katastrofas.
„Numeris vienas buvo lygiai tas pats: ekonominė situacija, socialinis teisingumas ir taip toliau. Tai yra nuolatinė tendencija Europos kontekste, kad mes išskiriame žemiškąsias, kasdienes ekonomines problemas“, – sakė jis.
Anot jo, dar viena priežastis akcentuojant minėtas problemas gali būti ir rinkimų ciklas, t. y. likus metams iki Seimo rinkimų gyventojai linksta turėtus lūkesčius lyginti su realybe.
„Kalbant apie rinkimų ciklą, lūkesčiai buvo gana dideli sukelti. Makroekonomikoje mes atrodome labai gerai, tai nuolat pabrėžia ir politikai, finansų ministras. Bet jei pažiūrime į mikrolygį, kiek realiai žmonės gavo papildomų pajamų, ypač tuose sluoksniuose, kurie nedaug uždirba, taip pat tarp pensininkų, matome, kad tie skaičiai yra juokingi. Tai yra dešimtys eurų, o ta infliacija Lietuvoje buvo tikrai nemaža“, – sakė G. Šumskas.
Pasak jo, žvelgiant į ankstesnius eurobarometro duomenis, didysis pasitenkinimo gyvenimu kritimas Lietuvoje buvo daugiau nei prieš dešimtmetį, pasaulyje kilus ekonominei krizei ir nuo to laiko beveik neatsistatė.
„Čia esame iš esmės labai panašūs į pietų Europos šalis, kur buvo daug superoptimizmo 2006–2007 metais, po to puolė visiškai į dugną. Palyginti su kaimynais, nereikėtų pamiršti, kad esame vadinamojo rinkimų ciklo pabaigoje, kai nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje, paskutiniais metais prieš rinkimus pasitenkinimas yra dugne“, – BNS sakė sociologas.
Apklausa taip pat parodė, kad šalies gyventojai yra tarp palankiausiai vertinančiųjų žiniasklaidą ES: 76 proc. Lietuvos piliečių mano, kad Lietuvos žiniasklaida pateikia įvairius požiūrius ir nuomones, o 58 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvos žiniasklaida skelbia patikimą informaciją. Neabejojančiųjų nuomonių pliuralizmu žiniasklaidoje daugiau nei Lietuvoje yra tik Suomijoje ir Nyderlanduose (atitinkamai 83 ir 86 proc.).
Vis dėlto tik šiek tiek daugiau nei trečdalis Lietuvos piliečių mano, kad šalies žiniasklaida pateikia informaciją, nepriklausomą nuo politinio ar komercinio spaudimo ir kad viešoji šalies žiniasklaida yra nepriklausoma nuo politinio spaudimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...