„Dičkiai“ Europos uostuose diktuoja tempus

Klaipėdą aplenkė Gdanskas

Geriausias pavyzdys yra Lenkijos Gdansko uostas. Jis pernai krovė 49,03 mln. tonų krovinių. Gdansko krova šoktelėjo apie 20 proc. 2017 m. Gdanskas krovė 40,61 mln. tonų.

Didžioji dalis krovinių buvo atgabenta į Gdansko išorinį uostą, pagrinde konteinerių terminalą. Ir tai padaryta didžiaisiais tarpokeaniniais konteinerių gabenimo laivais. Konteineriai ir mediena 2018 m. Gdanske sudarė net 21,85 mln. tonų.

Per dešimtmetį Gdansko uosto augimas įspūdingas: nuo 17,78 mln. t 2008 m. iki 49,03 mln. t pernai. Pagal augimo tempą Gdanskas aplenkė ne tik Baltijos jūros, bet, ko gero, ir visos Europos Sąjungos uostus.

Klaipėdos uostas pernai krovė 46,6 mln. t. Nors jo krova augo įspūdingai, tačiau Gdanskas sugebėjo  2018 m. išstumti Klaipėdą iš buvusių Europos Sąjungos uostų lyderių pozicijos Baltijos jūroje. Tarp visų Baltijos jūros uostų Klaipėda liko penktoje vietoje po Rusijos Ust Lugos (98,72 mln. t), Sankt Peterburgo (59,32 mln. t), Primorsko (53,48 mln. t) ir jau minėto Gdansko.

2017 m. Klaipėda Baltijos jūros regione buvo 4 vietoje. Ją lenkė tik trys didžiausi Rusijos Baltijos jūros regiono uostai.

Europos lyderiai

Pagal 2010 m. rezultatus (31,22 mln. t) Klaipėdos uostas Europoje buvo 34 vietoje.

Per pastaruosius metus jis gerokai šoktelėjo į priekį. Bet tuo pačiu metu ir kitų uostų krova kilo.

Preliminariai tarp ES uostų pagal 2018 m. rezultatus Klaipėdos uostas yra dvidešimtuke, o tarp visų Europos uostų patenka į trisdešimtuką.

Tarp Europos uostų visą laiką pirmauja Roterdamas. Jis 2018 m. krovė 467,4 mln. tonų. 2010 m. jo krova siekė 430 mln. t. 2018 m. Roterdame išskirtinai augo konteinerių krova. Akcentuojama net 21 proc. išaugo konteinerių apyvarta į Baltijos jūros šalis. Tai įrodo, kad Baltijos jūros konteinerių paskirstymo centras, koks planuojamas Klaipėdos uoste, būtų ypač reikalingas.  

Antras Europoje Antverpeno uostas. Jis 2018 m. krovė 214 mln. tonų. Į Europos didžiausių uostų trejetuką įsiterpė Rusijos Novorosijsko uostas krovęs beveik 155 mln. tonų. 2010 m. jis krovė 81,6 mln. tonų. 

Hamburgo krova 2018 m. siekė 138 mln. tonų. Tarp daugiausiai krovusių ir Ispanijos Aldžesira uostas su 105 mln. tonų. Amsterdamo uostas krovė 82,3 mln. t. 81 mln. t krovą pernai pasiekė didžiausias Prancūzijos Marselio uostas, kuris lenkė antrą Prancūzijoje Le Havro uostą (72,71 mln.t). Apie 73 mln. tonų per 2018 metus pasiekė Ispanijos Valensijos uostas, kuriame dominuoja konteineriai. 70 mln. tonų krovą pasiekė ir didžiausias Italijos Genujos uostas. Per 62 mln. tonų perkopė kito Italijos uosto Triesto krova. 61,3 mln. tonų krovė didžiausias Rumunijos Konstancos uostas.

Į šią statistiką neįtraukti Turkijos uostai, kur jų yra 4-5 kraunantys daugiau nei Klaipėda. Taip pat nėra rezultatų kol kas nepateikęs Bremeno/Bremenhafeno uostas, kuris turėtų būti pirmajame dešimtuke.

Klaipėdos uostą 2018 m. aplenkė ir du didžiausi Didžiosios Britanijos uostai - Grimsbis ir Imingemas (60 mln. t), Londonas (54,4 mln.).

Klaipėdą pakėlė dideli laivai

Tai, kad Klaipėdos uosto 46,6 mln. tonų krova 2018 metais yra įspūdinga liudija toks rezultatas, kad Norvegijos Šiaurės jūros pakrantės uostai, pradedant nuo Oslo ir apimant Bergeną, Stavangerį, Kristiansandą, Alesundą, Tronheimą, Narviką netgi šiauriau esančią Tromsę pernai per 3 ketvirčius krovė 46 mln. tonų, nors visa ta krova skaičiuojama ant vieno Bergeno.

Klaipėda pernai aplenkė ir didžiausią Švedijos Geteborgo uostą, kuris krovė 40,5 mln. tonų. Iš jų konteinerių 753 tūkst. TEU, kai Klaipėdoje ši dalis siekė 758 tūkst. TEU.

Visi Ukrainos uostai pernai krovė 135 mln. tonų. Tarp jų nėra nei vieno, kuris būtų krovęs daugiau nei Klaipėda. Južnij uosto krova siekė 42,7 mln.t, Nikolajevo - 29,2 mln. t, Odesos - 21,7 mln. t, Černomorsko - 21,5 mln. tonų. Bendra Ukrainos uostų konteinerių krova siekė 846 tūkst. TEU.

Pagal 2018 m. krovą Klaipėdos uosta žengė į naują uostų klasę. Esminis lūžis įvyko pernai gegužę, kai į Klaipėda pradėjo plaukioti dideli konteineriniai laivai. Jei anksčiau Klaipėdos uostas skaičiavo atplaukiančius didesnius nei 200 metrų ilgio laivus, tai dabar jau skaičiuojami didesni nei 360 metrų ilgio laivai. Pernai tokių Klaipėdos uoste lankėsi 13. Iš viso į uostą užsuko 7082 laivai. Iš jų 355 buvo didesni nei 200 metrų ilgio.

2019 metams pati Uosto direkcija savo strateginiame plane yra numačiusi kiek mažesnę nei šiemet 45 mln. tonų krovą.