Už tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kurias antradienį Seimui pateikė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė, po pateikimo balsavo 35 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 45 politikai. Nepaisant nepalankaus balsavimo, projektas dar turi šansų atsirasti Seime, nes jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Siekiant sudaryti galimybę senjorams pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis, R. Tamašunienė siūlė sanatoriniam gydymui skirtą lengvatą taikyti lėtinių ligų turintiems virš 70 metų sulaukusiems senjorams. Jos inicijuotas projektas numato, kad lengvata būtų taikoma tuo atveju, jeigu gydymas sanatorijoje trunka ne mažiau kaip 5 darbo dienas.

R. Tamašunienė apgailestavo, kad dauguma Lietuvos senjorų dėl per mažų pajamų negali nuvažiuoti į sanatoriją. Pasiūlytas projektas, anot jos, leistų vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinių ligų, palaikyti sveikatą.

„Pagalvokime apie savo tėvus, senelius, kurie visą gyvenimą sunkiai dirbo, bet dabar patiria socialinę atskirtį dėl to, kad negauna pakankamai pinigų“, – pastebėjo Seimo narė Ligita Girskienė.

Ji kvietė sudaryti galimybę senjorams pasinaudoti valstybės parama, kad jie galėtų pasigerinti savo sveikatą.

Visgi, nepalaikyti projekto ir „tokios abejotinos priemonės“ finansavimo ragino Seimo narė konservatorė Jurgita Sejonienė.

„Nėra įrodymų, kad 5 sanatorinio gydymo dienos galėtų reikšmingai pagerinti senjorų sveikatą“, – pastebėjo J. Sejonienė.

Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, 2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 413 tūkst. vyresnių nei 70 metų senjorų.