Dėl kompensacijų už šildymą – prašytojų bumas: dauguma dirbantys ir turintys nekilnojamojo turto

Panevėžio rajono gyventojas Petras – ne godus žmogus. Nors šįmet valdžia padarė, kad kompensacijas už šildymą gali gauti kur kas daugiau žmonių, kadangi pakėlė gyventojų pajamų kartelę ir nebevertina nekilnojamojo turto, kaip namai, miškas ar žemė, šis kaimo gyventojas išlieka pats sau teisingas.

„Pajamos mūsų nemažos, mano supratimu, nepriklausys. Statybose dirbau, malkos nekainuodavo – viskas iš statybų: padėklai visokie... Prisiveždavau daugiau malkų, negu sukūrendavau per žiemą“, – sakė jis.

Dabar vyras genėja, tvarko apleistą parkelį – kuro krosniai vėl bus, kompensacijos neprašys.

„Valstybės pinigai iš dangaus nenukrenta – iš tų pačių mokesčių mokėtojų suplaukia. Išeina toks pinigų bangavimas“, – aiškino Petras.

Ir kaimo žmogui suprantama, jog kompensacijos – ne geriausias sprendimas.

„Kiek tų pinigų yra, daugiau neduos. Paims iš vieno, atiduos kitam“, – teigė Peras.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Valstybės pinigai iš dangaus nenukrenta – iš tų pačių mokesčių mokėtojų suplaukia.

Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dosni – šį šildymo sezoną paramos net nesitikėjusiems padės išgyventi.

„Didesnė dalis gyventojų gali kreiptis dėl šildymo, kadangi išaugo šildymo kainos, ir valstybė, gelbėdama situaciją, padvigubino valstybės remiamų pajamų dydį, kas reiškia, kad didesnė dalis gyventojų gali kreiptis dėl paramos“, – komentavo Velžio seniūnijos socialinė darbuotoja Toma Navadonskytė.

Prašytojų bumas

Seniūnijos užverstos prašymais. Anksčiau pagrindiniai kompensacijų prašytojai buvo socialiai remtini žmonės ir pensininkai, šįmet dauguma – dirbantys ir turintys nekilnojamojo turto. Turtas kompensacijoms nėra svarbus, kaip anksčiau – valdžia per karantiną nusprendusi nuosavybės nebevertinti.

„Turtas nevertinamas karantino metu, ekstremalios situacijos metu bet šešis mėnesius po ekstremalios situacijos“, – aiškino T. Navadonskytė.

Kompensacijų prašytojų bumas atsiradęs dabar, nes žmonės esą nežinoję, nespėję arba nesitikėję, kad parama priklauso. Į seniūniją kiti kreipiasi ir dėl kelių eurų kompensacijos.

„Galime pildyti už du praeitus mėnesius. Jeigu šiandien yra vasaris, ir žmogus atėjo pirmą kartą, tai žymime už gruodį, sausį, vasarį, kovą, jeigu dujom – iki balandžio mėnesio“, – šnekėjo Velžio seniūnijos darbuotoja Alma Imbrasienė.

Šildymas taip sukilo, o ar pavyks mums greitai išsikeisti į kažkokį mažesnį būstą, nežinau. Bandysime.

Pensininkai visam pusmečiui gali susitvarkyti kompensacijas už šildymą, dirbantys – kas tris mėnesius.

„Man šildymas brangus, didelis namas, likome dviese. Vaikai kartu nebegyvena. Šildymas taip sukilo, o ar pavyks mums greitai išsikeisti į kažkokį mažesnį būstą, nežinau. Bandysime“, – atviravo Panevėžio rajono gyventojas Vitalijus.

Vyras dėl kompensacijos – pirmąkart. Už šildymą praėjusį mėnesį sumokėjo beveik 250 eurų, su žmona gyvena iš neįgalumo išmokų.

„Pinigai yra pinigai. Dabar pasiskaičiavome, kad iš turimų santaupų dar turime iki vasaros išsimokėti“, – pripažino Vitalijus.

Pasak Velžio seniūnijos, prašančių kompensacijų už šildymą šįmet padvigubėjo, nei skaičiavus tų, kurie kreipėsi dėl jos ir neturėdami šansų.

„Tos sąlygos šiuo metu yra šiek tiek palengvintos kompensacijoms prašyti, tai ir kreipiasi praktiškai kas tik išgirsta, nors ir nujaučia, kad negaus“, – tikino Velžio seniūnas Andrius Viržaitis.

Panevėžio rajone, spėjama, kompensacijų prašytojų per šildymo sezoną šįmet irgi bus dvigubai.