- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, pastebimai sumažėjo gyventojų judėjimas į prekybos centrus ir viešąjį transportą.
Nepaisant to, žmonių judėjimas į biurus yra didžiausias nuo pat karantino pradžios kovo mėnesį, rodo „Google“ gyventojų mobilumo duomenys.
„Skaičiai rodo, kad šiuo metu vidutinis savaitinis Lietuvos gyventojų srautas į prekybos ir rekreacijos objektus nukrito iki mažiausio lygio nuo pat birželio vidurio“, – BNS sakė „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Rugsėjo 28 – spalio 4 dienomis, palyginti su sausio 3 – vasario 6 dienomis, gyventojų srautas į prekybos ir rekreacijos objektus buvo 22,6 proc. mažesnis. Dar pirmąją rugsėjo savaitę jis buvo 13,6 proc. mažesnis.
„Panašu, kad žmonės pakankamai rimtai pažiūrėjo į COVID-19 grėsmes ir pradėjo rečiau lankytis prekybos centruose, siekdami sumažinti užsikrėtimo virusu riziką“, – teigė ekonomistas.
Anot ekonomisto, sumažėję srautai gali pabloginti prekybos statistiką, tačiau rugsėjo vartotojų apklausos rodo, kad jie savo finansinę padėtį vertino geriausiai nuo metų pradžios bei turi galimybių pirkti ir vartoti.
„Todėl spėju, kad vartotojai tiesiog pakoreguos apsipirkimo įpročius ir vėl sugrįš prie apsipirkimo internetu – pavyzdžiui, mažiau maisto prekių pirks parduotuvėse, bet daugiau jų pirks internetu“, – sakė jis.
Tuo metu srautai į tranzito – viešojo transporto – objektus taip pat mažėja. Pirmąją rugsėjo savaitę jie buvo 4,6 proc. mažesni nei metų pradžioje, o rugsėjo 28 – spalio 4 dienomis – jau 9 proc. mažesni.
„Dalis gyventojų, tikėtina, pradėjo rečiau naudotis viešuoju transportu ir labiau naudotis automobiliais – savo asmeninėmis mašinomis arba taksi“, – sakė A. Izgorodinas.
Tačiau jis pažymėjo, kad nepaisant augančių susirgimų, gyventojai toliau aktyviai grįžta į biurus. Rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje vidutinis jų srautas į biurus buvo tik 2,1 proc. mažesnis nei metų pradžioje ir tai yra geriausias rezultatas nuo karantino įvedimo.
„Nepaisant pastebimo COVID-19 susirgimų šuolio, vis daugiau ir daugiau darbuotojų Lietuvoje grįžta į biurus. Panašu, kad dalis jų pavargo nuo darbo nuotoliniu režimu ir išsiilgo gyvo bendravimo su kolegomis ir klientais“, – sakė A. Izgorodinas.
Vis dėlto, anot jo, tai kelia nerimą, nes didėja naujų židinių atsiradimo rizika.
„Google“ duomenys rodo, kad žmonių mobilumas Lietuvoje pirmosiomis karantino savaitėmis buvo drastiškai sumažėjęs. Pavyzdžiui, antrąją karantino savaitę lankytojų srautas prekybos ir rekreacijos objektuose buvo 65,1 proc. mažesnis nei metų pradžioje, o biuruose dirbančių žmonių srautas buvo sumažėjęs perpus.
Gyventojų judėjimas į maisto parduotuves buvo sumažėjęs apie 30 proc., viešajame transporte – virš 50 proc., tuo metu aplink gyvenamuosius namus – padidėjęs apie 20 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...