- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos agentūros duomenimis, benzinas brangsta jau penkta savaitė iš eilės, o dyzelino vidutinė kaina auga jau septintą savaitę. Kainų skirtumus degalinių švieslentėse pastebi ir gyventojai. Kokios to priežastys ir kas žadama ateityje, LNK papasakojo Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bogočiūtė.
– Kodėl degalai brangsta? Kokios to priežastys?
– Iš esmės tai lemia tiekimo pokyčiai. Tiekimas Raudonąja jūra iš Azijos šalių kurį laiką yra apribotas, yra sutrikimų, todėl mes matome, kad visoje Europoje, kaip ir Lietuvoje, nuo Kalėdų kainos auga. Lietuvoje, nepaisant šio augimo, vis tiek degalų kainos išlieka pigesnės nei daugelyje kitų šalių. Jeigu palyginti su ES, Lietuvoje benzinas kainuoja apie 15 proc. pigiau, dyzelinas – apie 6 proc. Labiausiai lietuviai mėgsta degalų kainas lyginti su Lenkija, tai matome tendenciją, kad benzinas Lietuvoje nuo gruodžio pradžios iki dabar vis dar pigesnis maždaug 2–3 centais, dyzelinas šiek tiek pigesnis Lenkijoje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar yra imamasi kokių nors priemonių, kad degalų kainos liktų stabilios?
– Degalų rinka yra laisva, ji nėra valstybės reguliuojama, tad kainas lemia rinkos pokyčiai. Reikėtų pastebėti, kad Lietuvoje degalų kainoms įtaką daro ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, dyzelinas šiuo metų laiku įprastai yra brangesnis dėl žiemai reikalingų priedų jame, nuo kovo mėnesio tai bus keičiama. Taip pat nuo šių metų sausio dyzelinas brango ir dėl padidėjusio Lietuvoje dyzelinui taikomo akcizo.
– Kokios ateities prognozės? Ar dar brangs degalai, ar jau galime tikėtis pigimo?
– Na, šiuo metu matome, kad tiekimas šiek tiek stabilizavosi, vyksta apiplaukimas aplink Afriką ir pan. Šiokių tokių pokyčių matome didmeninėse kainose, jos šiek tiek nustojo augti. Tačiau Lietuvos gyventojams reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo kovo pradžios benzinas bus keičiamas iš žieminio į vasarinį, dėl to jo kaina šiek tiek augs, tai nebus labai didelė dalis, bet vis dėlto ji augs. Dyzelino, matome, kaip tik jos šiek tiek stabilizavosi ir didmeninės kainos, kaip minėjau, pradėjo mažėti. Tai, manytina, po kurio laiko atsispindės ir degalinių švieslentėse. Nežinau, ar jos pradės mažėti, bet gal nustos taip augti, daugiau mažiau laikysis stabilios.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NKVC vadovas: ryšių kabelių Baltijos jūroje pažeidimą vertintinti kaip sabotažą anksti
Dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių sugadinimą Baltijos jūroje vertinti kaip sabotažą yra dar anksti, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas. ...
-
G. Nausėda: dar anksti daryti išvadas apie kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol kas anksti daryti išvadas apie sekmadienį fiksuotų ryšio kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis. ...
-
A. Paukštys: mano nuostoliai – 3 mln., išmesti į šiukšlyną8
Ministrai ir institucijų vadai toliau nemato savo klaidų dėl skandalo, kai dėl biurokratų kaltės stojo milijardinės investicijos. Tačiau darbo jau imasi teisėsauga. Prezidentūra sako reikia aiškintis, ar milijardinius projektus stabdantys biur...
-
G. Jeglinskas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos būtina kalbėti NATO lygmenyje2
Potencialus naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos galimai yra hibridinė ataka, todėl Lietuva šį klausimą turi kelti...
-
G. Paluckas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos neatmetama sabotažo versija
Kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad sabotažo ar diversijų galimybės dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos nėra atmetamos, nes dėl to jau buvo įspėta anksčiau. Anot jo, šiuo metu laukiama saugumo t...
-
„Litgrid“ pradeda beveik 300 mln. eurų vertės tinklų sujungimo projektą
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda beveik 300 mln. eurų vertės šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą – ieško, kas suteiks teritorijų planavimo ir poveikio apli...
-
Prezidentūra: mokestiniai pakeitimai turės eiti kartu su ekonomikos skatinimo priemonėmis
Prezidentas laikosi nuomonės, kad būsimi mokesčių pakeitimai turi būti priimami kartu su ekonomikos skatinimo priemonėmis, padėti vaikus auginančioms šeimoms ir užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą, teigia prezidento patarėjas Vaidas Aug...
-
Prezidento patarėjas: Lietuva gynybai kitąmet galėtų skirti 4 proc. BVP3
Patikslinus ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, Lietuva gynybai 2025 metais galėtų skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
A. Romanovskis: verslas svarsto įkurti savo „biurokratizmo saulėlydžio“ komisiją1
Kandidatui į premjerus Gintautui Paluckui žadant Vyriausybėje steigti kovos su biurokratiją komisiją, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad įsteigti panašų patariamąjį organą svarsto ir verslo organizac...
-
G. Paluckas: bus siekiama išlaidas gynybai didinti iki 3,5 proc. BVP7
Ateinančių metų valstybės biudžeto projektas bus peržiūrėtas, siekiant gynybai skirti 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako kandidatas į premjerus socialdemokratas Gintautas Paluckas. ...