Keičiantis Europos Sąjungos (ES) bendrajai žemės ūkio politikai, nuo kitų metų valstybės narės galės laisviau savo nuožiūra skirstyti europinę paramą ūkininkams.

Viena iš naujovių – nuo kitų metų iki 2020-ųjų valstybės narės gali iki trečdalio tiesioginėms išmokoms numatytų lėšų papildomai skirti vadinamiesiems pirmiesiems hektarams. Tai yra, būtų galima mokėti didesnes išmokas turintiems  iki  10, arba iki 20, arba iki 30 hektarų žemės. 

Seimo Kaimo reikalų komitete aptartas Žemės ūkio ministerijos siūlymas nuo visų tiesioginių išmokų dešimtadalį skirti papildomai remti didžiausią leidžiamą plotą – 30 ha. Papildomus 100 litų už hektarą naudmenų gautų visi ūkiai, tačiau, valdant daugiau nei 30 ha, už likusį plotą bus mokamos mažesnės tiesioginės išmokos.

Taip norima padėti smulkiems ūkiams, tarp kurių savininkų nemažai jaunų žmonių.

„Žiūrint statistikos duomenis, gyvulių skaičius, produktyvumas ir produkcijos kiekis santykinai  didesnis iki 30 ha ūkiuose. Tad galime prisidėti, kad tas produkcijos kiekis tuose  ūkiuose didėtų“, – teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.

Agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė sako, kad ankstesnis finansavimo būdas buvo labai naudingas stambiesiems ūkiams.

„Ankstesnis išmokų modelis labai  paskatino masto ekonomiką – stambūs ūkiai turėjo galimybę kofinansavimui, taip pat nusipirkti žemės, technikos. Mažiems ūkiams gal  nereikia tiek technikos, tačiau tam tikros investicijos, kad jie galėtų konkuruoti, yra reikalingos“, – naują tvarką komentuoja R. Melnikienė.

Tuo metu Žemės ūkio ministerija mano, kad gali kilti konfliktų.

„Natūralu, kad dėl išmokų kils konfliktas tarp smulkių ir stambių ūkių. Bet mes, kaip ministerija, turime ieškoti kompromisinio varianto“, – sako Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kurklierius.

Ar papildomai remti ūkius, mokant didesnes tiesiogines išmokas už visus pirmuosius 30 ha, Lietuva turi apsispręsti iki kitų metų kovo pradžios.