- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užimtumo tarnybos statistikos duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį persikvalifikuoti nusprendė net 1053 jos klientai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Dauguma jų yra baigę universitetus, daugiau nei trečdalis (357) turi koleginį išsilavinimą. Pernai per visus metus tokių žmonių buvo tik trečdaliu daugiau (1617), o pirmą ketvirtį – beveik keturis kartus mažiau (277).
Anksčiau universitetuose ir kolegijose šie klientai buvo įgiję skirtingas, tačiau dažniausiai socialinės krypties specialybes. Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, tarp šiuo metu pasirinkusių profesinį mokymą žmonių vyrauja baigusieji verslo vadybą (37), teisę (21), buhalterinę apskaitą (15), ekonomiką (13), verslo administravimą (12), finansus ir socialinį darbą (po 11), viešąjį administravimą (8), dizainą, kineziterapiją, tarptautinį verslą, vadybą ir verslo administravimą (po 6) ir kt.
Specialybes turintys asmenys dabar rinkosi žemiškesnes profesijas – apskaitininko, grafinio dizaino, fotografijos ir videoprodukcijos kūrimo, kosmetiko, socialinio darbuotojo padėjėjo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka.
„Klientai su aukštuoju išsilavinimu iki šiol vangiai priimdavo pasiūlymus įgyti kitą profesiją. Pastaruoju metu stebime didesnį šių žmonių susidomėjimą persikvalifikavimo galimybėmis. Tai džiuginanti ir kartu nerimą kelianti situacija, – tvirtino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis. – Tikėtina, ambicijos, siejamos su įgytomis specialybėmis aukštosiose mokyklose, sumažėjo susidūrus su realybe darbo rinkoje. Įžvelgiame nevienodas profesijos keitimo priežastis – vieni jau nemato karjeros perspektyvų, kiti galbūt nusivylė darbo specifika ir darbo užmokesčiu, treti pasirinko ne tą mokymo kryptį bei, paprasčiau tariant, nepatinka darbas“.
Tarp profesinį mokymą pasirinkusių aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų didžiąją dalį (630) sudaro 30-49 metų amžiaus asmenys, jaunimo iki 29 metų buvo 226 ir vyresnių nei 50 metų – 197.
Šių metų pirmąjį ketvirtį iš viso profesiniame mokyme pradėjo dalyvauti 3963 Užimtumo tarnybos klientai. Paklausiausios mokymo programos – motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, socialinio darbuotojo padėjėjo, sandėlio operatoriaus, grafinio dizaino, fotografijos ir videoprodukcijos kūrimo.
Paramos mokymuisi priemones balandį pasirinko beveik 1,3 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų. Dauguma – 1,2 tūkst. asmenų įgis naujas profesijas, 48 įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį, 59 pradėjo ugdyti praktinius įgūdžius stažuotėse. Palyginti su praėjusių metų balandžiu, naujų paramos mokymui dalyvių skaičius augo beveik du kartus (78,6 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ž. Mauricas kritiškai vertina idėją įvesti naftos ir dujų kainų lubas rusiškai žaliavai
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skeptiškai vertina praeitą pirmadienį Didžiojo septyneto (G7) šalių susitikime pasiūlytą idėją įvesti naftos ir dujų kainų lubas rusiškai žaliavai. ...
-
Artėjant liepos 6-ajai parduodama daugiau tautinės atributikos
Kaip ir kasmet, artėjant Mindaugo karūnavimo dienai tautinės atributikos pardavėjai pastebi augančius vėliavų bei kitų suvenyrų su lietuviška simbolika pardavimus. Perkamiausia išlieka valstybinė bei istorinė Lietuvos vėliavos. ...
-
SEB įspėja: sukčiai jau siunčia melagingas labiau suasmenintas SMS žinutes
SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, atsiųsdami SMS žinutę, kurioje į gavėją kreipiasi tikru vardu ir/ arba pavarde. ...
-
Iki 2026 metų liepos turės būti modernizuoti visų daugiabučių šilumos punktai11
Siekiant sumažinti sąskaitas už namų šildymą, iki 2026 metų liepos turės būti modernizuotos visų daugiabučių šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, pranešė Energetikos ministerija. ...
-
„Lifosa“ Seimo nariams pristatė veiklos atnaujinimo planą1
Kėdainių fosforo trąšų gamykloje „Lifosa“ trečiadienį lankėsi Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų narių grupė. ...
-
M. Dubnikovas: Lietuva patraukli užsienio darbuotojams, joje pragyvenimo lygis aukščiausias regione23
Migracijos departamentui paskelbus, kad per penkerius metus Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padvigubėjo, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad svečių šalių gyventojai į Lietuvą migruoja dėl darbo – siekdami uždirb...
-
Ž. Mauricas: norint padėti Ukrainai kovoje su Rusija, reikėtų mažinti degalų vartojimą
Ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad didesnis degalų vartojimas skatina ir didesnę naftos paklausą bei jos kainą. Taip, pasak jo, Rusija gauna didesnes pajamas iš naftos eksporto ir tą reikėtų stabdyti, norint sėkmingai kovoti prie&sca...
-
Baltijos estakadai – finansavimo perspektyvos9
Baltijos estakados statybos darbai vyksta sklandžiai, tačiau jų efektyvumui užtikrinti reikalingas finansavimas. Siekiant išsiaiškinti papildomų lėšų gavimo galimybes, antradienio popietę Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas susi...
-
Keliams skiriami milijonai eurų, bet kone pusė jų – prastos būklės: kodėl?31
Anksčiau Lietuva didžiavosi geros kokybės keliais, tačiau tie laikai – praeityje. Maždaug pusė šalies kelių duobėti, nelygūs, neatitinka keliamų reikalavimų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius sako, k...
-
Vairuotojai džiūgauja dėl sumažėjusių kuro kainų: kad ir 5 centai nuo litro, vis ne iš kišenės58
Pastarosiomis dienomis degalinių švieslentėse – nežymiai kritusios degalų kainos. Nors populiariausi degalai atpigo vos nuo vieno iki kelių centų, vartotojai jau reaguoja. Ekonomistai aiškina, kad didelių kainų išsigando ir p...