- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje daugėja įmonių bankrotų, labiausiai didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, automobilių remonte, statybose ir apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Taip pat daugėja ir masinių darbuotojų atleidimų. Per šiuos metus atleista jau kone per 2,5 karto daugiau darbuotų nei pernai per visus metus. Ką mums tai signalizuoja? Apie tai LNK pokalbis su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
– Ką signalizuoja daugėjančių bankrotų skaičius?
– Inicijuotų bankrotų pirmąjį šių metų pusmetį yra gerokai daugiau, nei buvo praėjusiais metais. Tam turbūt yra kelios priežastys. Viena jų – problemų šaknys buvo pandemijos metu, bet tada valstybė teikė įvairiausiomis priemonėmis pagalbos. Pasibaigus pagalbai, nebesuteikiant lengvatinių paskolų, mokestinių atidėjimų, kai kurioms įmonėms, kurios nesugebėjo prisitaikyti, vienintelė likusi išeitis – bankrotas. Antrąjį šių metų ketvirtį jau galėjome matyti ir įmonių, kurios nebeturi veiklos perspektyvų, nes jų veiklos modelis buvo priklausomas nuo santykių su Rusija. Statybos sektorius irgi turi labai rimtų iššūkių, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto kainos auga, tačiau paveikia žaliavų kainų šuoliai, darbuotojų trūkumas, didelė konkurencija.
– Ar nenukenčia smulkieji verslininkai, kurie susikuria sau darbo vietas?
– Tikėtina, kad tai smulkiosios įmonės. Apie didelių įmonių bankrotus negirdėjome. Antrasis šių metų ketvirtis buvo išskirtinai geras, nedarbo lygis nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius penkiolika metų. Per vieną ketvirtį sukurta net 55 tūkst. naujų darbo vietų. Prie to prisidėjo atvykę ukrainiečiai, kurie užėmė laisvas darbo vietas. Žiūrint į tai, kiek yra užimtų vietų, bedarbių, sukuriama naujų darbo vietų, negalėtume sakyti, kad tai plataus masto problema. Yra specifinių problemų, kurios paveikė mažesnes, smulkesnes įmones, kurios nebuvo labai konkurencingos, nebuvo pasiruošusios tokiems iššūkiams.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kaip bankrotų situacija galėtų keistis dar šiais metais?
– Dabartinis skaičius, nors jis padidėjęs, palyginti su normaliu laikotarpiu, bet vis vien nedidelis. Keli šimtai įmonių, inicijuojančių bankrotą, per ketvirtį – nedaug, turint omeny, kad kiekvienais metais keli tūkstančiai įmonių stabdo veiklą ir pradeda. Tai natūralus procesas. Žiūrint į daugelį veiksnių, geopolitines problemas, nenustebčiau, jei matysime išliekantį didesnį bankrotų skaičių ir antroje metų pusėje, kitais metais. Aplinka išlieka tikrai nepalanki. Daug nuo elektros energijos, dujų kainų priklausomų įmonių, kurios neapsidraudusios nuo šokų, patiria šešis septynis kartus įsišaukusias elektros energijos sąnaudas.
– Dėl kokių priežasčių šiais metais atleista jau daugiau nei dvigubai žmonių nei praeitais metais?
– Turbūt yra keli pavieniai atvejai. Žinome „Lietuvos geležinkelių“ veiklos specifiką, sumažėjęs Baltarusijos prekių tranzitas, tačiau, atmetus kelis didesnius atvejus, nesureikšminčiau situacijos. Visa šalies užimtumo statistika rodo, kad buvo geriausias ketvirtis per du dešimtmečius. Sukurta 55 tūkst. naujų darbo vietų. Iki tol buvo opi problema darbuotojų trūkumas. Visuose sektoriuose kas trečia įmonė išskyrė darbuotojų trūkumo problemą. Ukrainiečių pabėgėlių banga padėjo išspręsti problemą. Pavieniai masiniai atleidimai nėra nacionalinė problema, kuri virs į sparčiai augantį nedarbo lygį. Tačiau tikėtina, kad ir dėl Rusijos, energijos krizės, lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo matysime didesnį bankrotų skaičių ir nedarbo augimą per ateinančius metus.
– Ar nebus kaip 2008 m.?
– Galiu drąsiai sakyti, kad nebus kaip 2008 m. Tai labai mažai tikėtinas scenarijus. Tada nedarbo lygis pakilo iki 17 proc. Manau, dabar gali pakilti 1–2 procentiniais punktais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...