Stebimas augimas

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį tiek vidutinis paskaičiuotas (bruto), tiek ir išmokėtas (neto) darbo užmokesčiai Lietuvoje augo. Didėjo jie tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje.

Vidutinė bruto alga pasiekė 793,3 euro ribą – 7,9 proc. daugiau nei pernai tą patį ketvirtį. O neto atlyginimas išaugo 8,2 proc. – iki 615,9 euro. Palyginti su šių metų balandžio–birželio mėnesiais, vidutinis paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 2,8 proc. ir 2,5 proc.

Statistikų teigimu, darbo užmokesčio padidėjimą trečiąjį šių metų ketvirtį lėmė sezoniškumas, taip pat nuo liepos mėnesio padidina minimalioji mėnesinė alga bei darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir kt. veiksniai.

Valstybės ir privatus sektoriai

Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 806,6 euro, o privačiame sektoriuje – 786,7 euro, arba atitinkamai 3 proc. ir 2,7 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį. Vidutinis neto atlyginimas valstybės sektoriuje per ketvirtį padidėjo 2,7 proc. – iki 625,4 euro, o privačiame sektoriuje – 2,4 proc. – iki 611,3 euro.

Per metus paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės bei privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 6,8 proc. ir 8,6 proc., o išmokėtas – 7,2 proc. ir 8,9 proc.

Vidutinis bruto darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo beveik visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse: nuo vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo (1,2 proc.) iki žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (7,4 proc.). Tiesa, keturiose ekonominės veiklos rūšyse vidutinis mėnesinis paskaičiuotas darbo užmokestis sumažėjo: finansinės ir draudimo – 2,8 proc., elektros, dujų, garo tiekimo bei oro kondicionavimo – 1,7, kasybos ir karjerų eksploatavimo – 1,4, informacijos ir ryšių – 0,2 proc.

Trūksta darbuotojų

Ekonomistų teigimu, viena iš pagrindinių atlyginimų augimo priežasčių – darbuotojų trūkumas darbo rinkoje ir dėl to išaugę darbuotojų lūkesčiai.

"Prie darbo užmokesčio kilimo prisidėjo darbuotojams palanki darbo rinkos padėtis – naujų darbuotojų poreikis yra nemažas, dalis įmonių net susiduria su jų trūkumu, tad rinkoje atlyginimai pastebimai kyla. Darbuotojai puikiai supranta, kad darbdaviams jie yra reikalingi, todėl drąsiau reikalauja didesnio darbo užmokesčio. O įmonėms išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų darosi vis sunkiau, todėl jos dažnai sutinka su darbuotojų reikalavimais", – komentavo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis.

Anot ekonomisto, jeigu darbo užmokestis kyla, o prekių ir paslaugų sukuriama tiek pat, didėja įmonių sąnaudos, vėliau gali atsirasti ir poreikis kelti kainas.

"Brangesnes prekes ir paslaugas parduoti užsienio rinkose – sunkiau. Taigi svarbu, kad didėtų ne tik darbuotojui mokamas darbo užmokestis, bet ir darbuotojo sukurtų prekių ar paslaugų skaičius, t.y. darbo našumas. Didinti darbo našumą įmonėms padėtų šiuolaikinius ekonomikos poreikius atitinkanti švietimo ir profesinio mokymo sistema", – pridūrė T.Šiaudvytis.

Atlyginimai nekils?

Bet SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko teigimu, atlyginimų augimas lėtės. Pasak jo, 2017 m. sunku toliau tikėtis spartaus atlyginimų didėjimo vien dėl to, kad nuo sausio minimalus mėnesinis atlyginimas nebus keičiamas.

"Minimalios algos didinimas turėjo gana didelę įtaką vidutiniam darbo užmokesčiui augti per pastaruosius dvejus metus. Kita vertus, daugelis darbo rinkos dabartinių problemų nedings ir net jeigu nebus netikėto ekonomikos sukrėtimo dėl išorės veiksnių, kitais metais dar paaštrės", – įspėjo T.Povilauskas.

Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog šalyje ne pirmą ketvirtį darbo užmokestis privačiame sektoriuje auga greičiau nei valstybiniame.

"Šios tendencijos atskleidžia seną ir opią problemą – valstybės sektoriuje darbuotojų skaičius nemažėja, darbo veiklos efektyvumas neauga, daug lėšų skiriama neefektyviai infrastruktūrai išlaikyti. Tokia padėtis ypač nepalanki toms valstybės sektoriaus institucijoms, kurios tiesiogiai konkuruoja su verslu dėl aukštos kvalifikacijos žmonių ir, deja, dažniausiai pralaimi", – sakė T.Povilauskas.

Moterys Lietuvoje tebeuždirba mažiau

• Vyrų bruto darbo užmokestis Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį 130,4 euro viršijo moterų atlyginimą. Vidutinis bruto moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, trečiąjį ketvirtį sudarė 84,8 proc., o neto – 86 proc. vyrų algos. Trečiąjį ketvirtį vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) buvo 728,9 euro, vyrų – 859,3 euro, o išmokėtas atlyginimas – atitinkamai 570,3 euro ir 662,8 euro.

• Valstybės sektoriuje vidutinis moterų bruto atlyginimas liepos–rugsėjo mėnesiais siekė 751,1 euro, privačiame sektoriuje – 712,2 euro ir buvo atitinkamai 160,2 euro bei 131,4 euro mažesnis už vyrų darbo užmokestį. Vidutinis neto moterų atlyginimas valstybės sektoriuje trečiąjį ketvirtį siekė 586 eurus, privačiame – 558,5 euro ir nuo vyrų darbo užmokesčio atsiliko atitinkamai 113,6 euro bei 93,1 euro.