- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Geidžiamiausi darbuotojai Lietuvoje, dėl kurių darbdaviai nevengia pakovoti, kad prisiviliotų į savo komandą, yra puikius rezultatus rinkoje demonstruojantys savo srities žinovai arba studijas užsienyje, dar geriau – prestižinėse mokslo įstaigose baigiantys studentai. Pastarieji, jei tik nusprendžia grįžti į gimtinę ir nelieka laimės ieškoti svetur, yra vis labiau laukiami Lietuvos įmonėse, o darbdaviai yra pasirengę jiems pasiūlyti kuo geresnes darbo sąlygas. Tokias aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškos tendencijas vardija tiesioginės atrankos specialistai.
Dėl mokslus užsienyje baigusio jaunimo su verslo įmonėmis konkuruoja ir valstybinis sektorius – praėjusį rudenį startavo ir tęsiasi jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“, kuria siekiama sudaryti sąlygas užsienyje studijuojančiam jaunimui iš arti susipažinti su Lietuvos valstybinėmis institucijomis ir galbūt likti jose dirbti.
„Užsienyje išsilavinimą įgiję jaunuoliai Lietuvoje yra itin paklausūs, dėl jų ietis pasiryžusios suremti ne tik verslo įmonės, bet ir valstybinio sektoriaus įstaigos, o tai dar labiau didina konkurenciją ir gerina sugrįžtantiems absolventams startines pozicijas čia pradėti sėkmingą karjerą“, – sako Laura Duksaitė-Iškauskienė, tiesioginės darbuotojų atrankos bendrovės „Master Class Lietuva“ vadovė.
Gerą vardą jau išsikovoję ir puikių rezultatų pasiekę talentingiausi savo srities darbuotojai – ne mažiau geidžiami tarp Lietuvos darbdavių. Pasak specialistės, tokius talentus rinkoje lengviausia susirinkti toms bendrovėms, kurios turi gerą vardą, puikią reputaciją ir stiprų prekės ženklą. Ne paskutinėje vietoje ir galimybė pasiūlyti didesnį darbo užmokestį ar netradicinį, įdomų darbo pobūdį. Visa tai lemia, kad net ir pačios didžiausios lietuviškos bendrovės neretai krenta kovoje dėl geriausiųjų ir talentingiausiųjų darbuotojų prieš didelių tarptautinių kompanijų padalinius.
„Jau daugelį metų tradiciškai situacija susiklosčiusi tokia, kad net ir penkių žmonių tarptautinės kompanijos atstovybė Lietuvoje ar Baltijos šalyse talentingiesiems darbuotojams neretai atrodo patrauklesnė nei kelis tūkstančius darbuotojų turinti ir kitose šalyse verslą išplėtojusi lietuviška bendrovė, – konstatuoja L. Duksaitė-Iškauskienė. – Silpnesnes pozicijas neretai tenka pripažinti ir ne sostinėje įsikūrusioms įmonėms – didžiausius talentus vis tik susiurbia Vilniuje įsikūrusios bendrovės bei organizacijos, joms lengviau pasikviesti norimą komandos narį nei, tarkime, vidurio Lietuvoje veikiančiai įmonei“.
Geriausius ir talentingiausius darbuotojus, kurie svarbūs įmonės veiklai bei rezultatams, bendrovių vadovai paprastai linkę pasaugoti, pasakoja tiesioginės darbuotojų atrankos specialistė. Tokie darbuotojai būna aprūpinti materialiai ir jaučiasi saugiai dėl įvairių gerovės paketų – visa tai turi suteikti jiems komfortą, kad nekiltų noras kelti sparnus ir ieškoti laimės kitur.
„Vis dėlto prieš priimant naują komandos narį, kad ir turintį gerą vardą bei pasiekusį įkvepiančių rezultatų, įmonių vadovai ir personalo specialistai paprastai atidžiai renkasi ir tam skiria daug dėmesio – nenorima padaryti klaidų, nes jos įmonei gali brangiai kainuoti“, – pasakoja L. Duksaitė-Iškauskienė.
Pasak jos, paprastai būsimojo komandos nario talentas vertinamas atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, tačiau vis dažniau stengiamasi įvertinti ir potencialias galimybes bei rezultatus perspektyvoje. Būtent tai skatina įmones atsigręžti į gerus mokslus užsienyje baigusius absolventus.
„Pastaruoju metu vis svarbesnis tampa išsilavinimas, todėl įmonės kuria specialias programas ir ieško galimybių susisiekti su mokslus užsienyje kremtančiais studentais. Tenka pripažinti, tačiau iki šiol išsilavinimas nebuvo toks svarbus, darbdaviai labiau buvo vertino patirtį – niekas nesistebėdavo, kad rinkoje paklausus finansų direktorius buvo baigęs fizikos ar kitos nesusijusios srities mokslus, svarbu, kad jis sugeba sėkmingai valdyti įmonės finansų srautus“.
Šiuo metu tikimasi, kad puikių savo srities teorinių žinių ir tarptautinių studijų patirties įgijęs absolventas į įmonę atneš naujų idėjų, savitą požiūrį ir atvers daugiau galimybių įvairesnei bei spalvingesnei įmonės veiklai bei geresniems rezultatams.
L. Duksaitės-Iškauskienės teigimu, ilgainiui konkurencija dėl talentingiausių ir perspektyviausių darbuotojų tarp įmonių Lietuvoje tik stiprės – ekonomika stabiliai auga, tuo tarpu demografiniai rodikliai eina prastyn.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: renkantis tiekėją smulkiems elektros vartotojams gali kilti didelė įtampa
Prezidento patarėjas sako, kad Vyriausybei netrukus teks apsispręsti dėl trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo likimo. Ramūno Dilbos teigimu, nekeičiant tvarkos ir šio etapo vartotojams pasirenkant nepriklausomus tiekėjus visuomenėje gal...
-
Atskleidė komercinių bankų pelną – sumos gniaužia kvapą
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai per devynis 2024 metų mėnesius uždirbo 788 mln. eurų grynojo pelno – 4,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2023 metais, kai jis siekė 757,5 mln. eurų. ...
-
Prezidentūra: peržiūrėti konkurso sąlygas nėra kažkoks baubas
Prezidento patarėjas sako, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda palaiko iniciatyvą peržiūrėti antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkurso sąlygas. ...
-
Prezidentūra apie siūlymą Baltijos šalims statyti elektrinę: visi variantai svarstytini
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad reikia svarstyti visus variantus, kurie padėtų užtikrinti elektros energijos sistemos stabilumą po vasarį įvyksiančios Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa. ...
-
ŽŪM nenori perleisti žuvivaisos reikalų Aplinkos ministerijai
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prieštarauja, kad vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką formuotų ir žuvivaisos tvarką nustatytų bei programas rengtų tik Aplinkos ministerija. ...
-
VGT siekiant smarkiai didinti lėšas gynybai, konservatoriai renkasi į prezidiumo posėdį1
Valstybės gynybos tarybai (VGT) nusprendus per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), opoziciniai konservatoriai antradienį renkasi į partijos prezidiumo posėdį. ...
-
Šadžius: Briuselis turi skubiai spręsti dėl finansavimo saugumui didinimo3
Finansavimo didinimas saugumui ir gynybai Europos Sąjungos (ES) lygiu turi būti sprendžiamas skubiai, nelaukiant naujos daugiametės finansinės programos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. ...
-
Baltijos šalys kuria tarpvalstybinį „Rail Baltica“ valdymo modelį
Rengiantis būsimos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui, šios infrastruktūros operatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rengia bendrą jos valdymo modelį, pranešė „Lietuvos geležinkeli...
-
Šakalienė atskleidė istorinio VGT sprendimo užkulisius: lėmė ir karinis patarimas4
Valstybės gynimo tarybai (VGT) per ateinančius ketverius metus užsibrėžus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė leidžia suprasti, kad tokius skaiči...
-
Trišalė taryba svarstys siūlymą dėl vienos šventės išbraukimo1
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymą iš švenčių sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją švenčiamą Tarptautinę darbo dieną turėtų svarstyti Trišalė taryba. ...