- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Geidžiamiausi darbuotojai Lietuvoje, dėl kurių darbdaviai nevengia pakovoti, kad prisiviliotų į savo komandą, yra puikius rezultatus rinkoje demonstruojantys savo srities žinovai arba studijas užsienyje, dar geriau – prestižinėse mokslo įstaigose baigiantys studentai. Pastarieji, jei tik nusprendžia grįžti į gimtinę ir nelieka laimės ieškoti svetur, yra vis labiau laukiami Lietuvos įmonėse, o darbdaviai yra pasirengę jiems pasiūlyti kuo geresnes darbo sąlygas. Tokias aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškos tendencijas vardija tiesioginės atrankos specialistai.
Dėl mokslus užsienyje baigusio jaunimo su verslo įmonėmis konkuruoja ir valstybinis sektorius – praėjusį rudenį startavo ir tęsiasi jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“, kuria siekiama sudaryti sąlygas užsienyje studijuojančiam jaunimui iš arti susipažinti su Lietuvos valstybinėmis institucijomis ir galbūt likti jose dirbti.
„Užsienyje išsilavinimą įgiję jaunuoliai Lietuvoje yra itin paklausūs, dėl jų ietis pasiryžusios suremti ne tik verslo įmonės, bet ir valstybinio sektoriaus įstaigos, o tai dar labiau didina konkurenciją ir gerina sugrįžtantiems absolventams startines pozicijas čia pradėti sėkmingą karjerą“, – sako Laura Duksaitė-Iškauskienė, tiesioginės darbuotojų atrankos bendrovės „Master Class Lietuva“ vadovė.
Gerą vardą jau išsikovoję ir puikių rezultatų pasiekę talentingiausi savo srities darbuotojai – ne mažiau geidžiami tarp Lietuvos darbdavių. Pasak specialistės, tokius talentus rinkoje lengviausia susirinkti toms bendrovėms, kurios turi gerą vardą, puikią reputaciją ir stiprų prekės ženklą. Ne paskutinėje vietoje ir galimybė pasiūlyti didesnį darbo užmokestį ar netradicinį, įdomų darbo pobūdį. Visa tai lemia, kad net ir pačios didžiausios lietuviškos bendrovės neretai krenta kovoje dėl geriausiųjų ir talentingiausiųjų darbuotojų prieš didelių tarptautinių kompanijų padalinius.
„Jau daugelį metų tradiciškai situacija susiklosčiusi tokia, kad net ir penkių žmonių tarptautinės kompanijos atstovybė Lietuvoje ar Baltijos šalyse talentingiesiems darbuotojams neretai atrodo patrauklesnė nei kelis tūkstančius darbuotojų turinti ir kitose šalyse verslą išplėtojusi lietuviška bendrovė, – konstatuoja L. Duksaitė-Iškauskienė. – Silpnesnes pozicijas neretai tenka pripažinti ir ne sostinėje įsikūrusioms įmonėms – didžiausius talentus vis tik susiurbia Vilniuje įsikūrusios bendrovės bei organizacijos, joms lengviau pasikviesti norimą komandos narį nei, tarkime, vidurio Lietuvoje veikiančiai įmonei“.
Geriausius ir talentingiausius darbuotojus, kurie svarbūs įmonės veiklai bei rezultatams, bendrovių vadovai paprastai linkę pasaugoti, pasakoja tiesioginės darbuotojų atrankos specialistė. Tokie darbuotojai būna aprūpinti materialiai ir jaučiasi saugiai dėl įvairių gerovės paketų – visa tai turi suteikti jiems komfortą, kad nekiltų noras kelti sparnus ir ieškoti laimės kitur.
„Vis dėlto prieš priimant naują komandos narį, kad ir turintį gerą vardą bei pasiekusį įkvepiančių rezultatų, įmonių vadovai ir personalo specialistai paprastai atidžiai renkasi ir tam skiria daug dėmesio – nenorima padaryti klaidų, nes jos įmonei gali brangiai kainuoti“, – pasakoja L. Duksaitė-Iškauskienė.
Pasak jos, paprastai būsimojo komandos nario talentas vertinamas atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, tačiau vis dažniau stengiamasi įvertinti ir potencialias galimybes bei rezultatus perspektyvoje. Būtent tai skatina įmones atsigręžti į gerus mokslus užsienyje baigusius absolventus.
„Pastaruoju metu vis svarbesnis tampa išsilavinimas, todėl įmonės kuria specialias programas ir ieško galimybių susisiekti su mokslus užsienyje kremtančiais studentais. Tenka pripažinti, tačiau iki šiol išsilavinimas nebuvo toks svarbus, darbdaviai labiau buvo vertino patirtį – niekas nesistebėdavo, kad rinkoje paklausus finansų direktorius buvo baigęs fizikos ar kitos nesusijusios srities mokslus, svarbu, kad jis sugeba sėkmingai valdyti įmonės finansų srautus“.
Šiuo metu tikimasi, kad puikių savo srities teorinių žinių ir tarptautinių studijų patirties įgijęs absolventas į įmonę atneš naujų idėjų, savitą požiūrį ir atvers daugiau galimybių įvairesnei bei spalvingesnei įmonės veiklai bei geresniems rezultatams.
L. Duksaitės-Iškauskienės teigimu, ilgainiui konkurencija dėl talentingiausių ir perspektyviausių darbuotojų tarp įmonių Lietuvoje tik stiprės – ekonomika stabiliai auga, tuo tarpu demografiniai rodikliai eina prastyn.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: elektra per savaitę brango ketvirtadaliu, augo jos suvartojimas
Prasidėjus žiemai didėjo elektros suvartojimas, o vidutinė jos kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 24 proc. iki 107,3 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Nedarbas Lietuvoje lapkritį augo 0,3 proc. punkto iki 8,7 proc.1
Oficialus nedarbas gruodžio pradžioje Lietuvoje siekė 8,7 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 4,8 proc. didesnis nei prieš metus. ...
-
Kalėdinė nuotaika Vilniuje: atskleidė, kokias kainas siūlo mugių prekeiviai
Katedros aikštėje Vilniuje jau savaitę šurmuliuoja Kalėdų miestelis. Verslininkai džiaugiasi, esą pirmoji savaitė praėjo su trenksmu. Šiais metais kainos gyventojų negąsdina – žmonės nusiteikę paišlaidauti. ...
-
Antstoliai: bandymas skolininkus grąžinti į legalią darbo rinką – nesėkmingas2
Pakeistas skolų išieškojimo reguliavimas tik apsunkino procesą, o paskatos skolininkus gražinti į legalią darbo rinką nebuvo sėkmingos, teigia Lietuvos antstolių rūmai. ...
-
Ž. Vaičiūnas: antrasis jūros vėjo parkas neturėtų būti plėtojamas bet kokia kaina1
Paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad antrojo jūros vėjo parko projektas neturėtų būti įgyvendinamas bet kokia kaina. ...
-
Ž. Mauricas: valdžios noras stebėti maisto kainas sukurs dar vieną biurokratijos sluoksnį3
Būsimosios Vyriausybės programoje numačius poreikį stebėti maisto prekių kainas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas vertina, kad tokia priemonė tik sukurs papildomos biurokratijos, o nauda pirkėjui – nulin...
-
Lapkritį – 0,6 proc. mėnesio ir 1,3 proc. metinė infliacija
Lietuvoje lapkritį fiksuota 0,6 proc. mėnesio infliacija, tuo metu metinė – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – infliacija siekė 1,3 proc. ...
-
N. Mačiulis: lapkritis ir gruodis žymi žemos infliacijos pabaigą
Lietuvoje baigiasi žemos infliacijos laikotarpis – 2025 metais dėl augsiančios minimalios algos, kai kurių mokesčių ir darbo sąnaudų metinė infliacija turėtų viršyti 2 proc., sako ekonomistai. ...
-
Seime stringa liberalesnis besiribojančių žemės sklypų pardavimas
Seimo Kaimo reikalų komitetas nesutinka, kad būtų liberalizuota žemės sklypų, besiribojančių su parduodama dirbama žeme, prikimo-pardavimo tvarka. ...
-
Įspėja: jei laiku neišnaudojote kasmetinių atostogų, rizikuojate jas prarasti2
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai, iki nustatyto termino nespėję išnaudoti sukauptų kasmetinių atostogų, rizikuoja jas prarasti. ...