Dalis regionuose veikiančių verslų skundžiasi padėtimi

Tačiau verslininkai neskuba savivaldybių vien peikti. Pasak jų, norint didesnių vietos valdžios pastangų, reikia ir didesnio jų finansinio savarankiškumo, todėl verslas siunčia signalą būsimai naujai centrinei valdžiai – iš to, kiek regionai uždirba, dalį jiems ir palikti.

Mažiausiai kliūčių smulkiajam ir vidutiniam verslui – Neringos savivaldybėje. Čia didžiausia tokių įmonių koncentracija – jų tankis dvigubai didesnis už šalies vidurkį. O verslo aplinka, nepaisant sezoniškumo įtakos, vertinama labai gerai.

„Kažkiek gal ir nustebino rezultatas, visgi regionas atskirtas – tiek ir susisiekimo prasme, nes reikia keltis keltu. Kažkuria prasme turim paaiškinimą, kad ten mažiausias kiekis gyventojų, bet, lyginant statistiką, vis tiek naujų įmonių skaičius Neringos regione net 5 kartus viršija Lietuvos vidurkį“, – stebėjosi banko „Citadele“ Verslo klientų departamento direktorius Vaidotas Gurskas.

Pagal verslo sąlygų palankumą po Neringos rikiuojasi Vilnius, Kaunas ir abu rajonai, taip pat Birštonas, Druskininkai ir Klaipėda.

Pusę tūkstančio įmonių ir 22 asociacijas apklaususių bankininkų teigimu, tarp įvertintų negatyviai – didelė dalis Šiaurės Rytų Lietuvos, kur ir visa Panevėžio apskritis. Įmones slegia mokesčių našta, biurokratija, trūksta tinkamų darbuotojų, auga sąnaudos.

Tačiau vietines valdžias verslininkai dėl, anot jų, prastų pastangų, neskuba vien peikti. Savivalda esą būtų suinteresuota realiai skatinti verslą, jeigu jai pačiai iš to būtų naudos. Todėl būsimam Seimui verslininkai siunčia žinią – savivaldybių pajamas turėtų lemti ir vietinių įmonių ekonominiai rodikliai. Taip yra, pavyzdžiui, Lenkijoje.

„Reikia naudotis iš tikrųjų progresyvių pasaulio valstybių patirtimi. Savivaldai turi likti nuo ekonominės veiklos. Jeigu savivaldos įmonės uždirba pelno – dalis pelno lieka ten. Jeigu didėja apyvarta – dalis apyvartos lieka tenai. Didėja eksportas – dalis lieka ten. Panaši situacija yra Amerikoj, o ypač geras pavyzdys yra Šveicarija. Ten nėra regionų atskirties“, – dėstė Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Asociacijos vadovo teigimu, ten, kur su bendrijos parama sukurta gera infrastruktūra, pavyzdžiui, kurortuose, yra ir vartotojų srautai – ne šiaip atsitiktiniai, o didesnės perkamosios galios. Atsiranda paskatos kitoms paslaugoms. Kurortų situaciją pagerino pagalvės mokestis.

Bet apskritai klestinčių regionų Lietuvoje esą mažai, savivalda, užuot užsidirbusi pati, gyvena iš dotacijų, aktyvaus verslo yra nedaug kur, o dalis pasienio ruožų – merdi.

Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius D. Arlauskas sako, kad jeigu centrinė valdžia nesiims priemonių ir nepradės su savivalda dalytis ne tik gyventojų pajamų mokesčiu, po 2020-ųjų, kai baigsis piniginės ES injekcijos, regionų atskirties problema dar paaštrės.