2011-aisiais Vyriausybė džiaugėsi , mat gimė naujas juridinis vienetas – mažoji bendrija. Idėja paprasta – palengvinti smulkiojo verslo startą.
Tačiau džiaugsmas truko neilgai – jau po dvejų metų mažųjų bendrijų atstovai protestavo prieš planus juos apmokestinti „Sodros“ įmokomis.
Praėjo daugiau nei dešimtmetis – o situacija, regis, kartojasi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vėl siūlo keisti tvarką.
Pagal ministerijos projektą, visi savarankiškai dirbantys asmenys įmokas „Sodrai“ turės mokėti ne nuo 50, o nuo 90 proc. pajamų.
„Tai reiškia, jei autoriaus atlyginimas yra 1000 eurų, „Sodrai“ mokėsime nuo 500 eurų. Pritarus pakeitimui, „Sodrai“ mokėsime ne nuo 500, o nuo 900 eurų“, – aiškino Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Įmokos „Sodrai“ didės tiems, kurie dabar moka mažiau – mažosioms bendrijoms, individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų nariams ir daliai menininkų bei atlikėjų.
Mažąją bendriją turi ir fotografas Jonas Staselis. Jis akcentuoja, kad kūrėjų pajamos nepastovios – vieną mėnesį pinigų „Sodrai“ bus, kitą – jau nebe.
„Kino režisierius gali turėti vieną užsakymą per penkerius metus. Tas išbalansuotumas kaip tik sukuria nesaugumo jausmą“, – pabrėžė meno kūrėjų asociacijos prezidentas J. Staselis.
Tačiau tie, kurie iki šiol mažesnių mokesčių ieškojo kurdami mažąsias bendrijas, greičiausiai to daryti nebenorės – ši spraga užsidaro.
„Dalis gudragalvių suranda būdų, kaip nemokėti“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Valdžia tikina, kad šie asmenys išsisukinėja, bet gauna socialines garantijas kaip visi kiti.
„Nuo šių įmokų priklauso stažas ir pensija. Jeigu jie mokės nedaug, tai ateityje ateis į sistemą, o mes visi už juos mokėsime“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Papildomą spaudimą daro ir Europos Komisija. Jei savarankiškai dirbantys nemokės kaip samdomi darbuotojai, nebus ir europinių lėšų.
„Mes galime prarasti dalį lėšų, kurios buvo numatytos Lietuvai – kalbama apie 100 mln.“, – įspėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Valdantieji įsitikinę, kad šitaip bus visiems teisingiau, tačiau buhalteriai jau dabar mato daug neteisybės.
„Labiausiai tai palies vidutinę klasę ir nedidelių pajamų gavėjus“, – pabrėžė D. Čibirienė.
Tuo metu uždirbantiems labai daug socialinio draudimo įmokos nesikeis.
„Sistema, pagal kurią „Sodrai“ nemokama daugiau nei nuo 43 vidutinio darbo užmokesčio, nesikeičia. Tai tiems žmonėms, kuriems ši riba būdavo pasiekta, jokio skirtumo“, – komentavo buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
Įstatymo pataisos Seimą gali pasiekti dar šiemet, o įsigalioti – nuo kitų metų pradžios.
Anot buvusio ministro, žmonės atsibus sausį ir pajus dvigubą mokesčių naštą.
„Gautųsi dvigubas spaudimas: didės gyventojų pajamų mokestis ir įmokų dalis“, – perspėjo Seimo narys Linas Kukuraitis.
Daugiau „Sodrai“ atriekti gresia 6 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių. Iš jų „Sodra“ per metus gali surinkti 7 mln. eurų.
„Akivaizdu, kad tai mokesčių didinimas. Klausimas, ar nusitaikyta ten, kur bus realus biudžeto papildymas, ar šie žmonės tai atlaikys“, – svarstė J. Staselis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Valdantieji ginasi – tai jokiu būdu ne mokesčių didinimas.
„Socialinio draudimo įmokos nėra mokesčiai, nes žmonės moka sau, kad galėtų gauti pensiją. Tai nėra bendri mokesčiai, kaip gyventojų pajamų ar nekilnojamojo turto, kurie eina į bendrą katilą“, – aiškino A. Sysas.
Menininkai kartoja, kad užuot buvę valstybės išlaikytiniai, jie nori patys užsidirbti ir jaustis oriai.
„Dabar daroma taip, kad gerovės nekurk, nes kita ranka ją vis tiek atims“, – apibendrino Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas.
Kas vykdo individualią veiklą, įmokos „Sodrai“ nesikeis – nuo 90 proc. pajamų jie moka jau šešis metus.
(be temos)