- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad įgyvendinant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijoje numatytus projektus būtina daugiau dirbti su savivalda, aktyviau komunikuoti su gyventojais, keisti teisės aktus.
„Galbūt čia netgi reikalinga atskira komunikavimo strategija, kaip tų tikslų būtų galima pasiekti“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį teigė D. Kreivys.
„Turėjome visą eilę projektų, kurie dabar kabo ant prarajos krašto, ar tai būtų sintetinio metanolio, ar vėjo parkai. Tai labai skaudūs dalykai ir svarbu, kad ta tendencija neišplistų ir mes nesustotume, kur esame“, – pridūrė ministras.
Kretingos rajone kilus vietos gyventojų pasipriešinimui bei nepritarus vietos valdžiai, Danijos bendrovė „European Energy“ šiemet atsisakė planų už 400 mln. eurų netoli Darbėnų statyti metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą.
Be to, kai kurių šalies rajonų bendruomenės bei valdžia priešinasi planuojamoms didelių vėjo parkų statyboms.
Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėjas Tomas Lukoševičius siūlė gyventojus aktyviau informuoti apie vėjo ir saulės projektų vystytojų įmoką, kurią jie turi sumokėti bendruomenėms.
„Galbūt ir čia galima padaryti nesudėtingą skaičiuoklę, kur suinteresuotos bendruomenės, kai jų artimoje aplinkoje siūlomi projektai, galėtų pasiskaičiuoti, kiek po tam tikro laiko jos galėtų gauti paramos“, – posėdyje kalbėjo T. Lukoševičius.
Anot energetikos ministro, sinchronizavus tinklus su Vakarų Europa ir užtikrinant Lietuvos sistemos saugumą bei vartotojams priimtinas kainas, nuolatiniu šalies prioritetu išliks elektros gamybos plėtra.
„Su tuo generacijos lygiu, kuris yra dabar, jis nėra pakankamas užtikrinti mūsų energetinės sistemos saugumą“, – sakė D. Kreivys.
Komitetas trečiadienį pritarė atnaujintai strategijai, tačiau atmetė vienintelio susilaikiusio opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Luko Savicko pasiūlymą iš jos išbraukti pasirengimą galimai branduolinės energetikos plėtrai, vietoj to numatant inovatyvių energijos gamybos technologijų vystymą.
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje nurodoma, kad Lietuva iki 2050 metų pasigamins visą reikiamą elektrą, ją eksportuos, taip pat didins atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus bei transformuos pramonę į netaršią aplinkai.
Skaičiuojama, kad Lietuvos energetinė transformacija iki 2050 metų vien šiame sektoriuje galėtų sukurti iki 140 tūkst. naujų darbo vietų bei iki 11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jos nauda šalies ekonomikai siektų 6,3 mlrd. eurų.
D. Kreivys anksčiau teigė, kad strategijos įgyvendinimui gali prireikti iki 150 mlrd. eurų.
Pagal ministerijos planą iki 2050 metų labiausiai turėtų išaugti sausumos vėjo jėgainių (28,1 TWh), jūros vėjo parkų (18,8 TWh), po 2030-ųjų numatytų vystyti branduolinių reaktorių (11,2 TWh), saulės elektrinių (9,5 TWh) elektros gamyba.
Numatoma, kad 2050 metais Lietuva ne tik gebės pati apsirūpinti reikiamu elektros kiekiu, bet ir ją eksportuos į Vidurio Europą, pirmiausia – Vokietiją, kur ateityje prognozuojamas ženklus energijos deficitas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas pirmąjį pusmetį gavo dukart mažiau skundų
Lietuvos bankas (LB) šių metų pirmąjį pusmetį gavo beveik dukart mažiau skundų nei pernai – 521. Anot LB, tai lėmė itin sumažėjęs skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius. ...
-
Seimo komitetas: tik laikinai prekybą vykdantys užsieniečiai gali nekalbėti lietuviškai
Užsieniečių, kuriems prekių pardavimas nėra nuolatinė veikla, siūloma neversti mokytis lietuvių kalbos, kad jie susikalbėtų su klientais. ...
-
„Sodros“ išmokų pokyčiai: naujos „grindys“ ir „lubos“ nuo spalio1
Nuo spalio perskaičiuotos vadinamosios „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“ – patys mažiausi ir patys didžiausi galimi išmokų dydžiai. Šie pokyčiai aktualūs ne visiems išmokų gavėj...
-
KAM: Gynybos fondas per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų
Antradienį pradėjęs veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos, per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vidurinioji klasė Lietuvoje: įvardijo kriterijų, leidžiantį save jai priskirti
Vidurinei klasei save priskiria maždaug kas antras Lietuvos gyventojas. Nors statistiškai vidurinioji klasė šalyje – didžiausia istorijoje, dalis jos tokia visai nesijaučia. ...
-
Trečiadienio rytą staigiai pakilo elektros kainos: kas ir kurią valandą mokėjo daugiausiai?2
Brangesnis rytas trečiadienį buvo tiems, kurie nefiksavo elektros kainų ir naudojasi biržos planu. ...
-
Seimo komitetas – už paprastesnį pluoštinių kanapių produktų importą
Seime kelią skinasi pataisos, sudarančios palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius – siūloma supaprastinti reikalavimus jų tiekėjams. ...
-
Partijos žarsto pažadus, o pinigų ieško verslo kišenėse: įmonės į ateitį žvelgia su nerimu3
Po dviejų savaičių rinkėjai ir vėl trauks prie balsadėžių, tačiau nė nespėjus išsirinkti naujos valdžios, verslas jau baiminasi naujų mokesčių. ...
-
Energetikos ministras: pingant biokurui šilumos kainos bus gerokai žemesnės
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pingant biokurui šilumos kainos šį šildymo sezoną bus kiek žemesnės, o grąžinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata jų neišaugins. ...
-
Viceministras: kitąmet keliams bus skirta bent 700 mln. eurų, tikimės didesnės sumos
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad kitų metų valstybės biudžete kelių finansavimui bus numatyti bent 700 mln. eurų. Anot jo, galutinė suma turėtų būti didesnė, taip pat yra pateiktas poreikis dėl 1,375 mlrd. eurų valstybinės ...