Lietuvos prezidentė pareiškė, jog šalies ekonominė ir finansinė padėtis stabili, tačiau finansiniam stabilumui išlaikyti būtini atsakingi sprendimai. Pasak Dalios Grybauskaitės, drausmės ir atsakomybės principas turi būti įtvirtintas Konstitucijoje.

„Lengvai dalijami populistiniai pažadai gali labai greitai pakeisti padėtį. Finansiniam stabilumui išlaikyti taip pat reikia atsakingų sprendimų“, - Seime skaitydamą metinį pranešimą, antradienį sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, norint sustiprinti Lietuvos pozicijas, reikia didinti konkurencingumą ir patrauklumą investuotojams.

„Finansinis populizmas bus galutinai apribotas, kai drausmės ir atsakomybės principas bus įtvirtintas konstituciniu lygmeniu“, - teigė D. Grybauskaitė.

Prezidentė pastebėjo, jog Lietuva tinkamai susitvarkė su iškilusiomis „uždelsto veikimo“ grėsmėmis bankų sektoriuje, o indėlių sumos šalies bankuose pasiekė rekordines aukštumas - beveik 46 mlrd. litų.

Tuo metu, anot prezidentės, neužtikrinus skaidraus europinių pinigų paskirstymo, jie gali nusėsti interesų grupių, neskaidraus verslo ir atskirų pareigūnų sąskaitose.

„Europiniai pinigai gali tapti naujomis galimybėmis šalies žmonėms pradėti verslus, sutvarkyti griūvantį tautos paveldą, modernizuoti gamybą, stiprinti bendruomeniškumą. Tačiau, neužtikrinus skaidraus paskirstymo, jie gali nusėsti interesų grupių, neskaidraus verslo ir atskirų pareigūnų sąskaitose“, - skaitydama metinį savo pranešimą, antradienį sakė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, pirmininkavimo metu reikės suderinti daugybę teisės aktų dėl naujo daugiamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto įgyvendinimo.

„Būtina užtikrinti, kad europinė finansinė parama visas šalis pasiektų kaip galima greičiau“, - sakė ji.

Anot prezidentės, nors ES biudžetas dėl krizės smarkiai apkarpytas, Lietuvai septyneriems metams pavyko iškovoti 44 milijardų litų finansinės paramos paketą. Tai yra dešimčia procentų daugiau nei gavome 2007–2013 metais.

„Kasmet – tai beveik ketvirtis Lietuvos metinio biudžeto ir stiprus impulsas mūsų ekonomikai. Europiniai pinigai pasiekė visas mūsų gyvenimo sritis“, - sakė šalies vadovė.

D.Grybauskaitės teigimu, pagal paramos žemės ūkiui paskirstymo skaidrumą per keletą metų iš 20 vietos pakilome į ketvirtąją.

„Tačiau teisėsaugos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Valstybės kontrolės atliekami tyrimai byloja, kad įtarimai dėl europinės paramos grobstymo, partijas rėmusių įmonių ypatingos sėkmės viešuosiuose pirkimuose ir duoklių tarpininkams mokėjimo – ne iš piršto laužti“, - teigė prezidentė.

Pasak šalies vadovės, dėl pasikėsinimų neteisėtai gauti Europos Sąjungos paramą vien Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai per ketverius metus atliko 80 ikiteisminių tyrimų. Nustatyta 32,5 milijono litų valstybei padarytos žalos, apribota teisė į daugiau kaip 48 milijonų litų vertės nuosavybę. Valstybės kontrolė taip pat pastebėjo per 80 Europos Sąjungos paramos panaudojimo pažeidimų, dėl kurių 45 milijonai litų perskirstyti kitiems paramos gavėjams.

„Europiniai pinigai atveria platesnes galimybes, tačiau paversti juos žmonių gerove galime tik mes patys. Jeigu išleidę 20 milijonų litų Bendrojo pagalbos centro 112 plėtrai, liekame kurti žmogaus pagalbos šauksmui – Briuselis čia niekuo dėtas. Europinės direktyvos nepridengs ir įžūlaus sukčiavimo, korupcinių sandorių, negebėjimo strategiškai planuoti, padėti paprastam žmogui susigaudyti biurokratiniuose labirintuose“, - kalbėjo ji.