Mokestis brangino gėrimus
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje akcizu apmokestinti nealkoholiniai saldinti gėrimai ir jų koncentratai. Mokestis taikomas gėrimams, į kuriuos gamybos metu pridėta daugiau kaip 2,5 g cukraus 100 ml, taip pat tam tikriems gėrimams su saldikliais.
Pradėjus taikyti naująją tvarką, mažesnis tarifas – 7,4 euro už hektolitrą – buvo nustatytas mažiau cukraus turintiems saldintiems gėrimams, o 21 euro tarifas – gėrimams, kuriuose pridėtinio cukraus kiekis siekia 8 g ar daugiau 100 ml. Akcizas taip pat taikomas gėrimų koncentratams.
Tačiau pirmieji mokesčio taikymo mėnesiai parodė, kad jo poveikis vartotojų piniginėms buvo juntamas labai greitai – jau pavasarį fiksuotas nemažas kai kurių saldintų gėrimų kainų augimas. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, energiniai gėrimai per kelis mėnesius buvo pabrangę daugiau kaip 15 proc., kai kurie gazuoti ir negazuoti vaisių skonio gėrimai – maždaug ketvirtadaliu, o kai kurių rūšių sirupų kainos kai kur išaugo net daugiau nei du kartus.
Daugiau, nei buvo tikėtasi
Finansiškai naujasis akcizas valstybei pasirodė esąs sėkmingas. Per pirmuosius du 2026 m. mėnesius į valstybės biudžetą buvo surinkta apie 6 mln. eurų akcizo už saldintus nealkoholinius gėrimus.
Dar įspūdingesni buvo vėlesni rezultatai. Finansų ministerijos duomenimis, 2026 m. sausį–rugsėjį iš šio akcizo jau buvo surinkta 27,3 mln. eurų, nors planuota per visus metus surinkti apie 25 mln. eurų.
Tačiau būtent čia ir kyla vienas svarbiausių klausimų. Jei pagrindinis mokesčio tikslas buvo mažinti nesveikų gėrimų vartojimą, ar didelės ir sparčiai augančios biudžeto pajamos nereiškia, kad vartojimas mažėja ne taip sparčiai, kaip tikėtasi?
Iš pirmųjų rezultatų galima daryti visiškai priešingą išvadą – bent dalis vartotojų savo įpročių radikaliai nepakeitė ir už tuos pačius gėrimus tiesiog pradėjo mokėti daugiau.
Kita vertus, lietuviai Europoje ir taip saldintų gėrimų vartoja bene mažiausiai. „Kaip rodo naujausi statistiniai duomenys, Lietuva yra antra nuo galo visoje ES pagal saldintų gėrimų suvartojimą. Vadinasi, bandoma spręsti problemą, kurios iš tikrųjų net ir nėra. Todėl planuojamas mokesčio didinimas yra tik dar vienas bandymas iš vartotojų kišenių pasiimti pinigų“, – tvirtina ekonomistas Marius Dubnikovas.
Jei pagrindinis mokesčio tikslas buvo mažinti saldintų gėrimų vartojimą, ar didelės ir sparčiai augančios biudžeto pajamos nereiškia, kad žmonės jų ir toliau vartoja nemažai?
Keitė receptūras
Mokesčio įvedimas privertė prisitaikyti ir gamintojus. Dar pirmaisiais mėnesiais pastebėta, kad dalis įmonių ėmė keisti gėrimų receptūras, mažinti pridėtinio cukraus kiekį arba ieškoti kitų saldinimo būdų. Pasak rinkos atstovų, jei gamintojai nebūtų taip aktyviai prisitaikę prie naujos sistemos, į biudžetą galėjo būti surinkta dar daugiau akcizo pajamų.
Tai galima laikyti ir vienu iš mokesčio privalumų. Finansinis spaudimas paskatino gamintojus peržiūrėti produktų sudėtį, o rinkoje vartotojams galėjo atsirasti daugiau alternatyvų, turinčių mažiau cukraus.
Tačiau gamintojams tai reiškė ir papildomas išlaidas – reikėjo keisti receptūras, gamybos procesus, pakuočių informaciją ir prisitaikyti prie naujos apmokestinimo sistemos.
Vos verslui pradėjus prisitaikyti, jau svarstomas ir kitas žingsnis.
Siūloma dvigubinti mokestį
Finansų ministerija šią savaitę pateikė siūlymą dar kartą padidinti saldintų gėrimų akcizus.
Pagal projektą gėrimams, kuriuose pridėtinio cukraus kiekis nesiekia 8 g 100 ml, akcizas didėtų nuo dabartinių 7,4 iki 14 eurų už hektolitrą. Gėrimams, kuriuose cukraus kiekis siekia 8 g ar daugiau 100 ml, tarifas būtų didinamas nuo 21 iki 40 eurų už hektolitrą.
Paprastai tariant, vien akcizas už 1 l daugiau cukraus turinčio gėrimo padidėtų iki 40 centų.
Siūloma, kad naujieji tarifai įsigaliotų nuo 2027 m. liepos 1 d.
Finansų ministerijos argumentai iš esmės tie patys, dėl kurių mokestis ir buvo įvestas: didesnis akcizas turėtų mažinti nesveikų produktų įperkamumą ir vartojimą, skatinti sveikesnius mitybos įpročius ir kartu užtikrinti tvaresnes valstybės biudžeto pajamas.
Skaičiuoja skirtingai
Skaičiavimai valstybės biudžetui atrodo patrauklūs.
Skelbiama, kad padidinus saldintų gėrimų akcizo tarifus, į biudžetą papildomai būtų galima surinkti apie 21 mln. eurų per metus.
Tačiau būtent čia kyla esminis klausimas: ar galima tikėtis, kad beveik dvigubai padidinus mokestį pajamos ir toliau stabiliai augs?
Juk didesnė produkto kaina gali turėti ir kitą poveikį – dalis vartotojų gali pradėti pirkti mažiau, rinktis pigesnes alternatyvas arba apskritai keisti savo vartojimo įpročius. O mažėjant pardavimams, mažėtų ir apmokestinamų gėrimų kiekis.
Todėl verslo atstovų argumentas, kad vien matematiškai padidinti tarifą ir tikėtis proporcingai didesnių pajamų būtų pernelyg paprasta, atrodo pagrįstas.
Sveikata ar biudžetas?
Cukraus mokestis turi ir aiškų visuomenės sveikatos argumentą. Saldžių gėrimų vartojimo mažinimas, mažesnis cukraus kiekis produktuose ir gamintojų skatinimas keisti receptūras – tai rezultatai, kurių tokiais mokesčiais siekiama daugelyje šalių.
Tačiau Lietuvos patirtis kol kas kelia nemažai klausimų.
Pirmasis mokesčio taikymo etapas parodė, kad valstybės biudžetas iš jo gauna reikšmingas pajamas. Per devynis mėnesius surinkta daugiau kaip 27 mln. eurų.
Kita vertus, kol kas neaišku, kiek šių pajamų atsirado dėl to, kad vartotojai ir toliau perka saldintus gėrimus, tik už juos moka brangiau, o kiek vartojimas iš tiesų mažėja. Čia ir slypi didžiausias cukraus mokesčio paradoksas.
Jeigu mokestis tikrai padeda siekti visuomenės sveikatos tikslų ir žmonės iš tiesų pradeda vartoti gerokai mažiau saldintų gėrimų, ilgainiui turėtų mažėti ir iš šio mokesčio gaunamos biudžeto pajamos.
Tačiau jeigu valstybė planuoja iš šio mokesčio surinkti vis daugiau pinigų, galima klausti, ar jis ilgainiui netampa tik valstybės biudžeto pajamų šaltiniu.
Ar beveik dvigubai padidintas mokestis iš tiesų paskatins žmones mažiau vartoti saldintų gėrimų, ar tiesiog dar labiau padidins kainas parduotuvių lentynose, parodys ateitis. Kol kas prekybininkai ir ekonomistai konstatuoja, kad vartojimo įpročiai Lietuvoje dar nepasikeitė.
Tačiau viena aišku jau dabar – Lietuvoje vos metus veikiantis cukraus mokestis jau surinko dešimtis milijonų eurų ir tapo reikšmingu pajamų šaltiniu, o diskusijos apie jo poveikį sveikatai tapo antraeilės. Vis dėlto jokių konkrečių išvadų kol kas daryti negalima, nes kol kas apie vartojimo pokyčius nėra jokių oficialių duomenų.

Naujausi komentarai