„Mes netgi galime pakeisti Amerikos paramą Ukrainai. Jei tai įvyks šiais arba kitais metais, Europai tai bus papildomi 13 mlrd. eurų per metus“, – pirmadienį paskelbtame interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutsche Welle“ (DW) teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, Bendrijos BVP dabar sudaro 16,5 trilijono eurų, taigi 0,25 proc. skyrus Ukrainai tai sudarytų apie 40 milijardų eurų.

„Jei visa Europa skirtų 0,25 proc. BVP, iš viso saugumo ir gynybos poreikiams būtų skirta 40 mlrd. eurų, o tai yra net daugiau, nei Ukrainai reikia dabar, ir tai yra pasiekiama“, – sakė jis.

K. Budrys pabrėžė, kad vien pernai Lietuva Ukrainai išleido apie 0,3 proc. BVP.

Interviu ministras pabrėžė, kad reikėtų konfiskuoti ES įšaldytą Rusijos turtą ir jį skirti Ukrainai.

„Turime veikti dabar ir tiesiog įgyvendinti, priimti sprendimą dėl įšaldyto turto, dėl sankcijų ir dėl paramos Ukrainai“, – sakė jis.

Pernai birželį Valstybės gynimo taryba sutarė karinei paramai Ukrainai kasmet skirti mažiausiai 0,25 proc. BVP.

Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už beveik 800 mln. eurų. Bendra ilgalaikė Lietuvos parama Ukrainai yra perkopusi pusantro milijardo eurų.

Turime parodyti, kiek saugumas, JAV investavimas čia ar buvimas Lietuvoje, jai atsiperka. Kas penktas mūsų išleistas euras yra JAV karinei pramonei (...).

Budrys: kas penktas mūsų išleistas euras yra JAV karinei pramonei

Ginkluotės pirkimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) yra vienas iš veiksnių Vašingtonui toliau rūpintis Lietuvos saugumu, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

„Turime parodyti, kiek saugumas, JAV investavimas čia ar buvimas Lietuvoje, jai atsiperka. Kas penktas mūsų išleistas euras yra JAV karinei pramonei, o, kalbant apie palaikymą jau įsigytai įrangai, jis dar dauginasi iš trijų kartų“, – laidoje „Iš esmės“ sakė ministras.

„Tai yra tie argumentai, kurie veikia. Atvažiuoja amerikiečių kongresmenų, kitos delegacijos, jie mato kokiose sąlygose yra jų kariai ir jie yra suinteresuoti tai toliau tęsti. Taigi, aš sakau, kad mes turime daug argumentų amerikiečiams čia pasilikti. Aš neturiu pagrindo tikėti, kad viskas sugriuvo, kad visi amerikiečiai išvažiuoja iš Europos – taip nebus“, – pridūrė Užsienio reikalų ministras.

Nerimas dėl JAV įsipareigojimo ginti Europą kilo reaguojant į JAV prezidentu išrinkto Donaldo Trumpo pareiškimus, jog, Europos šalims neskiriant pakankamai dėmesio ir finansų gynybai bei saugumui, Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš NATO. D. Trumpas reikalauja, kad kiekvienos narės išlaidos gynybai sudarytų 5 proc. BVP.

Prieš kelias savaites JAV gynybos sekretorius Peteas Hegsethas perspėjo NATO sąjungininkus Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne „tęsis amžinai“, ir paragino juos skirti daugiau lėšų gynybai.

Visgi, reaguodamas į tokius pareiškimus buvęs D. Trumpo patarėjas Herbertas Raymondas McMasteris patikino, kad amerikiečių kariai liks Baltijos valstybėse. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat tikino neturintis jokių indikacijų, leidžiančių manyti, jog JAV ruošiasi išvesti savo karius.

JAV karinių pajėgų Europoje vadavietės (EUCOM) duomenimis, šiuo metu Europoje yra dislokuota apie 78 tūkst. amerikiečių karių, maždaug 37 tūkst. jų – Vokietijoje.

Lietuvoje yra dislokuota JAV rotacinių pajėgų bataliono kovinė grupė.