Valstybės biudžetą 2026-iesiems lydi protestai, lig šiol nematyti nesusišnekėjimai Vyriausybėje, pačių valdančiųjų įregistruotų papildomų siūlymų išlaidoms gausa ir vieno ministro dainos mitinge.
Šią savaitę Seime pradėtu svarstyti svarbiausiu metų finansiniu dokumentu valdantieji didžiuojasi visų pirma dėl rekordinio finansavimo gynybai, o opozicija jį vadina chrestomatiniu piliečių apgaudinėjimo pavyzdžiu.
Kaip jį vertina strateginio valdymo konsultacijų verslui įmonės „Insynergy 4“ direktorius, 2016–2020 m. finansų ministras Vilius Šapoka, – „Kauno dienos“ interviu.
Nuvilti lūkesčiai
– Kitąmet valstybės biudžete 21 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 16,8 proc. daugiau nei šiemet, tačiau išleisti planuojame 27,5 mlrd., arba 18,9 proc. daugiau nei 2025-aisiais. Biudžeto deficitas sieks 2,7 proc., valstybės skola – 45,1 proc. BVP – virš 5 procentinių punktų daugiau nei šiemet. Į europinius Mastrichto kriterijus telpame. Tačiau ar atsakingai elgiamės?
– Biudžeto projektą vertinu labiau teigiamai nei neigiamai. Kaip paminėjote, fiskalinė drausmė išlaikoma. Taip pat labai aiškus prioritetas – krašto apsaugos finansavimo didinimas ir tai, manau, teigiamas dalykas. Kitose srityse, taip pat ir pareigūnų, medikų, švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas yra ganėtinai nuosaikus ir atspindi šiandienos realijas.
Neigiamas dalykas, ir jis buvo užprogramuotas, kad gana lengvabūdiškai į kairę ir į dešinę buvo pridalyta nepagrįstų pažadų. Tad dabar įvairios grupės, pamačiusios, kad biudžeto projekte tie pažadai neišpildyti, žinoma, pagrįstai kelia klausimų. Pagrindinė problema – nuvilti lūkesčiai: nederėjo taip lengvabūdiškai dalyti pažadų žinant, kad jų tesėti finansinių galimybių tikrai nėra.
– Biudžeto projektas Seime sutiktas protesto mitingais: praėjusią savaitę – pedagogų, šią – statutinių pareigūnų. Opozicija biudžetą vadina pažadų netesėjimu, primena socialdemokratų pažadus įvesti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maisto produktams, 50 proc. kompensaciją renovacijai, labiau nei ankstesnė Vyriausybė didinti atlyginimus mokytojams, finansavimą keliams ir daug kitų dalykų. Prezidentas prašo supratimo, nes prioritetas – užtikrinti saugumą. Jei Jums reikėtų spręsti dėl biudžeto, kurios nuomonės laikytumėtės: tesėti pažadus ar prašyti pakentėti, nes dabar svarbiausia – valstybės saugumas?
– Nereikėjo sukelti neįmanomų tesėti lūkesčių. Tai buvo esminė klaida, juolab esant tokiai jautriai geopolitinei situacijai visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis yra ypač svarbus dalykas. Tai viena. Antra, kai dabar tiek daug neapibrėžtumų, stengtis įgyvendinti pažadus ir dar padidinti ir taip didžiulį biudžeto deficitą, manau, būtų tikrai neatsakinga.
Beje, reikėtų atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, pensininkams iš dalies pažadai įgyvendinti – pensijos didinamos sparčiau nei indeksavimas. Matyt, politinė vadovybė visų išskyrė pažadus būtent pensininkams, kaip svarbiai savo elektorato daliai, kad bent jau jiems jie nebūtų laužomi.
Tačiau apskritai makroekonominiu požiūriu biudžetas yra gana tinkamai sudėliotas ir atspindi realijas. Viena vertus, aiškus prioritetas dėl krašto apsaugos finansavimo, antra, nebandoma išpūsti biudžeto deficito ir neatsakingai dar daugiau išauginti šalies skolą. Tokį projektą, koks yra dabar, manau, tikrai galima priimti.
Gynybai ar keliams
– Gynyba – prioritetas. Vis dėlto ar biudžeto projekte įžvelgiate, kiek planuojama skirti tiesiogiai krašto apsaugai, o kiek iš šiai sričiai skiriamų lėšų – keliams ar dar kam? Ar minėdami 5,38 proc. BVP gynybai neapgaudinėjame patys savęs ir savo sąjungininkų?
– Pagal dabartines formuluotes tikrai sunku įvertinti, kaip bus elgiamasi. Numatyta 5,38 proc. BVP būtent krašto apsaugai finansuoti, bet tiek premjerės, tiek krašto apsaugos ministro dviprasmiški pasakymai apie tai, kur bus leidžiami šie pinigai, tikrai kelia nerimo, ar nebus pasielgta taip, kad dalis šių lėšų nukeliaus sritims, ne taip glaudžiai susijusioms su krašto gynyba. Tokia rizika išlieka, bet, manau, viskas spręsis tuo metu, kai tie pinigai jau faktiškai bus skiriami įvairioms sritims.
– Kai Jūs buvote finansų ministras, buvo kitokia geopolitinė situacija, tačiau ar krašto gynybai numatytos lėšos buvo skiriamos tiesiogiai šiam tikslui, ar taip pat būdavo atseikėjama ir keliams, vedantiems į karinius objektus, kitoms institucijoms?
– Kadangi ir finansavimo dydžiai nebuvo tokio masto kaip dabar, anuomet nekildavo kokių nors jautrių diskusijų, kad būtų galima finansuoti kitas sritis krašto apsaugos finansavimo sąskaita. Tačiau labai konservatyviai vertindavome, ar tikrai ką galima priskirti prie krašto apsaugos finansavimo pagal NATO standartus. Tad labai tikiuosi, kad tokia linija bus išlaikyta.
Tačiau šiuo atveju gali būti panašus atvejis kaip ir su tais pažadais. Iš pradžių žadama, kad ir tam, ir tam, ir tam didinsime finansavimą, o dabar sakoma, kad iš krašto apsaugos galėsime padėti vienoms ar kitoms savivaldybėms. Tačiau, manau, priėjus jau prie faktinio lėšų skirstymo vis dėlto bus pasielgta atsakingai.
– Dėl krašto gynybai skiriamo BVP procento vyksta žūtbūtiniai mūšiai net dėl skaičių po kablelio. Tačiau BVP – išvestinis dydis, parodantis, kiek buvo pagaminta prekių ir suteikta paslaugų šalies teritorijoje per tam tikrą laiką, tad ar įmanoma jį taip tiksliai prognozuoti?
– Remiamasi vėliausiomis prognozėmis, kurios buvo atliktos šių metų rudenį. Paprastai jos reikšmingai nenukrypsta, nebent tai būtų kokia nors ekonomikos krizė. Tiek Finansų ministerijos, tiek Lietuvos banko, tiek Valstybės kontrolės prognozės būna gana taiklios, todėl čia nematyčiau kokių nors reikšmingų rizikų. Tačiau taip, remiamasi prognozuojamais dydžiais.
Esminė klaida buvo sukelti neįmanomų tesėti lūkesčių. Juolab esant tokiai jautriai geopolitinei situacijai visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis yra ypač svarbus dalykas.
Didina nepasitikėjimą
– Per skandalus dėl kultūros ministro nebuvo kam advokatauti šios srities biudžetui. Kultūros biudžetas vadinamas katastrofiškai mažu ir jis kasmet mažėja. Ar tokios tendencijos pagrįstos?
– Neišskirčiau vien kultūros sektoriaus. Galima pasižiūrėti ir į vidaus reikalų sistemos statutinių pareigūnų, švietimo, sveikatos sektorius – visur ateinančių metų biudžeto dydžiai yra gana nuosaikūs. Žinoma, tą nuosaikumą lemia ne valdžios apetitas, o labai griežtos realijos.
Pirma, ekonomikos augimas yra, tačiau jis nelabai spartus. Antra, vienintelis aiškus prioritetas – krašto apsaugos finansavimo didinimas. Visoms kitoms reikmėms finansavimo šiuo metu iš tikrųjų trūksta.
Manau, ką valstybės institucijos ir šalies vadovai galėjo padaryti geriau – tai labai aiškiai visuomenei pateikti žinią, kad šiuo metu prioritetas yra krašto apsaugos gynyba, o kiti turės palaukti geresnių laikų. Tačiau kai iš visų valdžios institucijų buvo akcentuojama, kad didinsime finansavimą ir keliams, ir kultūrai, ir mokytojų, pareigūnų algoms, tie lūkesčiai išaugo.
Jei pažiūrėsime per politinę prizmę, tų sukeltų ir neįgyvendintų lūkesčių – visa serija: ir premjeru tapo ne tas, kuris buvo žadėtas, ir koalicija sudaryta ne ta, kurios tikėtasi, ir finansavimas didinamas ne taip, kaip žadėta. Tokia serija neįgyvendintų pažadų kelia bendrą nepasitikėjimą valstybės institucijomis.
– Visuomet pasipildavo Seimo narių siūlymai biudžeto projektui, taip norint pasirodyti prieš savo rinkėjus, kad jie bando tesėti pažadus. Šįsyk jų – už 1,1 mlrd. eurų. Nauja tai, kad daugiausia pasiūlė ne opozicija, kuriai sunkiau savo prioritetus įterpti į biudžetą, o patys valdantieji, „Nemuno aušra“. Ką tai rodo?
– Rodo tiesiog pigų populizmą, nieko daugiau. Tie pasiūlymai teikiami akivaizdžiai žinant, kad jiems nebus pritarta, o šiuo atveju būnant pozicijoje bandoma vaidinti tam tikrą opoziciją. Tai tiesiog pigūs triukai.
Kaip auginti pajamas
– Gal įžvelgiate kokių nors rezervų, kur vis dėlto neadekvačiai šiam laikui bandoma padidinti finansavimą? Kur, Jūsų manymu, dar būtų galima sutaupyti?
– Manau, dabartinis biudžeto projektas rodo, kad sutaupyti siekiama tiesiog nuosaikiau didinant finansavimą daugeliui sričių, nes, ypač sparčiai didinant krašto apsaugos finansavimą, tokiu pačiu tempu tai daryti ir kitose srityse tikrai neįmanoma. Jei politikai nutartų, kad ir kitoms sritims reikia reikšmingo padidėjimo, neišvengiamai reikėtų žymiai sparčiau didinti mokesčius, nei jie buvo padidinti šią vasarą.
– Tarptautinis valiutos fondas (TVF) konstatavo, kad 2026 m. Lietuvos fiskalinė padėtis prastės dėl poreikio didinti išlaidas krašto apsaugai, nepalankių demografinių tendencijų ir žaliojo kurso. Ekonomikos augimas spartės, tačiau kils rizikų dėl silpnesnės, nei tikėtasi, eksporto paklausos, prekybos neapibrėžtumų. Ar numatytas biudžeto pajamų augimas atitinka šias prognozes?
– Tikrai neabejoju Finansų ministerijos ekspertų kompetencija šioje srityje. TVF, žinoma, atkreipia dėmesį ir į rizikas, tačiau, tiek prognozuojant valstybės ekonominę raidą, tiek biudžeto rodiklius, į jas tikrai atsižvelgiama. Tačiau jei būtų kokių nors papildomų ekstra tendencijų, kurios dabar nenumatytos, žinoma, tai koreguos faktinius dydžius. Tačiau įprastai Finansų ministerijos ekspertai prognozuoja tikrai labai taikliai.
– TVF prognozėmis, kitąmet Lietuvos BVP augs 2,9 proc. Kaip dar labiau skatinti ekonomiką, kad ir biudžetas daugiau pildytųsi? Pavyzdžiui, pelno mokesčio prognozės ne itin optimistiškos.
– Žinoma, ta mokestinė pertvarka, kuri buvo atlikta, tikrai neįpūs į šalies ekonomiką daugiau gyvybės, net labiau slopins jos vystymąsi. Kas iš tiesų papildomai įpūs pinigų, tai pensijų antrosios pakopos pertvarka, nes tikrai nemažai žmonių pasinaudos galimybe atsiimti sukauptas lėšas. Tai kažkiek pakaitins mūsų ekonomiką ir paspartins infliaciją. Tad laikinai ateinančiais metais ekonomikos augimas bus net spartesnis nei šiemet.
Tačiau tai tikrai nėra labai teigiamas veiksnys, nes tiesiog bus išleista daugiau pinigų vartojimui ir tai leis surinkti kažkiek daugiau mokesčių. Vis dėlto ilgalaike prasme iš tikrųjų nebuvo priimta reikšmingų sprendimų, kurie skatintų investicijas, darbo vietų kūrimą. Tad tiesiog dabar judame iš inercijos.
– Kitąmet, anot Jūsų, trumpam pakaitinsime ekonomiką pensijų antrosios pakopos pinigais. Tačiau eina į pabaigą ES finansinis laikotarpis. Ar ne per daug kliaunamės ES pinigais, ar tiek gausime ir 2028–2034 m. daugiamečio biudžeto laikotarpiu?
– Žinoma, visuomet yra rizika, kad ES finansavimas mažės. Tačiau bent jau dabartinės diskusijos nerodo, kad tai bus kas nors drastiško. Priešingai, reikėtų dėti daugiau pastangų, kad šių lėšų investavimo procesas Lietuvoje spartėtų. Jis galėtų būti sklandesnis ir greitesnis, tačiau esame prikūrę per daug biurokratinių kliūčių.
Plyno lauko investicijų, kad ateitų nauji investuotojai ir Lietuvoje plėtotų verslus, proceso nelabai matome, išskyrus karinę pramonę. Tikrai reikėtų dėti žymiai daugiau pastangų, kad šalies ekonomika augtų ir būtų patraukli investicijoms, nes mūsų geografija tokia, kad pas mus geopolitinių rizikų žymiai daugiau nei šalyse į Vakarus nuo mūsų.
Vyriausybė nesusišneka
– Ar mūsų šalies biudžeto dydis, skaičiuojant eurais, adekvatus tokio dydžio kaip Lietuva valstybei, palyginti su kitomis panašaus dydžio ir išsivystymo šalimis? Ar tie 27,5 mlrd. eurų – normali piniginė tokio dydžio kaip mes valstybei?
– Manau, atitinka, taip pat ir mūsų išsivystymo lygį. Mes mėgstame save nuvertinti, bet, jei pasižiūrėtume į keliolikos metų istoriją, Lietuvos ekonomikos augimas, BVP augimas vienam gyventojui rodo, kad Lietuva viena iš sparčiausiai besivystančių šalių pasaulyje. Tad tikrai nereikėtų savęs nuvertinti. Žinoma, turime problemų, bet tam ir atkūrėme savo šalį, kad jas galėtume spręsti patys, o ne kas nors kitas.
– Seimas antradienį po svarstymo pritarė 2026 m. „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektams. Kaip juos vertinate?
– Tai yra bendro konsoliduoto biudžeto dalis, tad vertinu teigiamai, kad neištaškomi rezervai. Kartais pasigirsta, kad galime žymiai didesnę dalį rezervo skirti pensijoms didinti. Tačiau, jei taip būtų pasielgta, kitose srityse reikėtų mažinti, nes tai susisiekiantys indai ir fiskalinė drausmė galioja tiek kiekvienam biudžetui atskirai, tiek ir bendram konsoliduotam. Manau, pusiausvyra išlaikyta.
Valstybės biudžetas yra svarbiausias šalies finansinis dokumentas, tad Vyriausybėje tarpusavio susikalbėjimo reikėtų žymiai daugiau prieš einant į viešumą ir bandant biudžeto derybas užmesti visuomenei ant pečių.
– Biudžeto rengimas šįsyk sukėlė skandalų ir Vyriausybės viduje. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė teigia, kad su protestavusiais pedagogais pavyko sutarti dėl algų didinimo, tačiau finansų ministras sako nieko apie tai negirdėjęs. Dėl biudžeto gynybai procentų traktavimo posto neteko krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Ar Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje, kurioje Jūs dirbote, svarstant biudžetą nenutikdavo tokių aštrių konfliktų ar nesusišnekėjimų, ar jie tik neišeidavo į viešumą?
– Dabar vyksta man sunkiai protu suvokiami dalykai. Anksčiau tikrai būdavo labai aštrių diskusijų, bet kad vienas ministras viešai sakytų viena, o kitas – kita, tikrai nepamenu. Taip žaisti su visuomenės nuotaikomis, manau, tikrai neatsakinga.
Valstybės biudžetas yra svarbiausias šalies finansinis dokumentas, tad, manau, Vyriausybėje tarpusavio susikalbėjimo reikėtų žymiai daugiau prieš einant į viešumą ir bandant biudžeto derybas užmesti visuomenei ant pečių.
– Tad kaip prognozuojate: ar užteks Seime balsų priimti šį biudžetą?
– Sunku prognozuoti. Viskas priklausys nuo valdančiosios koalicijos tvarumo. Jei koalicija gyva – biudžetas bus priimtas, jei nebus priimtas – vadinasi, nėra ir koalicijos.
2026-ųjų biudžeto projektas: skaičiai ir faktai
Viešųjų finansų tvarumas. Grynosios valstybės išlaidos augs 5,2 proc., valdžios sektoriaus deficitas bus 2,7 proc., o valstybės skola pasieks 45,1 proc. BVP – virš 5 procentinių punktų daugiau nei šiemet. Šie skaičiai atitinka europinius Mastrichto kriterijus, pagal kuriuos kontroliuojamas valstybių fiskalinis tvarumas. Tačiau kitąmet skolos aptarnavimo išlaidos augs 175,5 mln. eurų. Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 21 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. daugiau.
Gynybos biudžetas. Išlaidos krašto apsaugai kitąmet numatomos didžiausios Lietuvos istorijoje – gynybos biudžetas auga iki 5,38 proc. BVP, arba 4,79 mlrd. eurų.
Atlyginimai. Viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimui kitąmet bus papildomai skiriama 438,4 mln. eurų. Daugiausia jų teks mokytojų, aukštųjų mokyklų darbuotojų, sporto trenerių algoms kelti – 148,8 mln. eurų. Vis dėlto papildomas finansavimas neleidžia didinti mokytojams algų tiek, kiek Vyriausybė yra įsipareigojusi skirti šakos kolektyvinėje sutartyje.
Medikų darbo užmokesčiui didinti skiriama 148 mln. eurų, o daugiausia atlyginimai augs rezidentams – 12,6 proc., arba 313 eurų atskaičiavus mokesčius.
Statutinių pareigūnų: ugniagesių, policininkų, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos ir muitinės darbuotojų – atlyginimams siūloma papildomai numatyti 24,1 mln. eurų. Tai leis jiems algas padidinti 5 proc., arba 110 eurų atskaičiavus mokesčius.
Minimali mėnesinė alga kitąmet augs nuo 1 038 eurų iki 1 153 eurų, arba beveik 70 eurų atskaičiavus mokesčius.
Keliai. Keliams iš įvairių šaltinių kitais metais bus skiriama 815,5 mln. eurų, arba 5 proc. daugiau nei šiemet. Gali būti, kad keliai papildomai galės būti finansuojami ir iš krašto apsaugos sistemos asignavimų.
Socialinė apsauga. „Sodros“ biudžeto pajamos kitąmet sieks 10,3 mlrd. eurų – 18,7 proc. daugiau nei šiemet, išlaidos – 8,8 mlrd. eurų – 11,1 proc. daugiau.
Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės daugiau nei 12 proc., iki 750 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – iki 810 eurų.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui pasieks 1 036 eurus vietoj šiųmečių 770 eurų.
Teikiami įstatymų projektai taip pat leis sparčiau indeksuoti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, vaiko pinigus ir kt. Vidutiniškai šios išmokos augs 5,4 proc.
Šaltinis: BNS
Naujausi komentarai