40 proc. tokių įmonių – 197 – valdo Kipro kapitalas, toliau seka Izraelis ir Malta – atitinkamai 86 (18 proc.) ir 33 (8 proc.) įmonės.

Be to, Europos Komisija (EK) pernai į ofšorinių jurisdikcijų sąrašus įtraukė ir Rusiją – jos kapitalo valdomų įmonių Lietuvoje šiuo metu veikia 598, jose dirba 538 darbuotojai.

Pasak pranešimo, ES narės Kipras ir Malta, taikančios vieną mažiausių pelno mokesčio tarifų ES, nėra įtrauktos į EK „mokesčių rojų“ sąrašus, tačiau patenka į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sąrašą.

„Kiprą įtraukėme į sąrašą, nes įmonių duomenys šioje šalyje yra neprieinami. Tarptautinės ataskaitos, kurios yra vienas pagrindinių įrankių įmonėms tikrinti savo užsienio partnerių patikimumą, apie Kipro įmones nesuteikia jokių duomenų. Tad verslui tai yra aukštos rizikos šalis“, – komentare BNS sakė „Okredo“ vadovė Gerda Jurkonienė.

Pasak jos, įmonių akcininkų ir savininkų duomenys suteikia nemažai papildomos informacijos jų partneriams. Bendradarbiavimas su ribotos atskaitomybės zonų bendrovėmis Lietuvos įmonėms gali kelti papildomų rizikų – tiek ir dėl vis plečiamų sankcijų, tiek ir dėl pinigų plovimo grėsmės.

Informacija apie partnerių kapitalo kilmę gali padėti įmonėms tiksliau vertinti savo rizikas ir išvengti netikėtumo, kai partnerių ar net jų pačių lėšos įšaldomos dėl nuolat atnaujinamų sankcijų ar atskleidus mokestinius piktnaudžiavimus.

„Informacija apie partnerių kapitalo kilmę gali padėti įmonėms tiksliau vertinti savo rizikas ir išvengti netikėtumo, kai partnerių ar net jų pačių lėšos įšaldomos dėl nuolat atnaujinamų sankcijų ar atskleidus mokestinius piktnaudžiavimus“, – pranešime teigė G. Jurkonienė.

„Okredo“ duomenimis, 26-ių Lietuvos įmonių akcininkai yra iš Armėnijos, po 18 – iš Hong Kongo ir Lichtenšteino, po 14 – iš Didžiosios Britanijos Mergelių Salų ir Turkijos, 11-kos – iš Gibraltaro, devynių – iš Kaimanų Salų, po septynias – iš Albanijos bei Sent Kitso ir Nevio, šešių – iš Seišelių, penkių – iš Panamos, po keturias – iš Monako ir Venesuelos, po tris įmones taip pat valdo akcininkai iš Belizo, Malaizijos, Vanuatu, Vietnamo, po dvi – iš Kiurasao, Dominikos Respublikos, Gernsio, Meino Salos, Jordanijos.

Taip pat yra po vieną įmonę, kurių akcininkai – iš Bahreino, Bermudų, Kosta Rikos, Dominikos, Ekvadoro, Kenijos, Mauricijaus, Samoa, Tailando.

Šiuo metu 16 lengvatinių mokesčių valstybių ar teritorijų pripažįstamos kaip nebendradarbiaujančios mokesčių klausimais, 18 valstybių – kaip bendradarbiaujančios, tačiau ne iki galo atskleidžiančios duomenis, o 43 valstybės įvardijamos kaip ofšorinės, tačiau skaidriai bendradarbiaujančios su tarptautinėmis organizacijomis.

Po 13 proc. šio sąrašo įmonių veikia prekybos bei informacinių technologijų srityje, 11 proc. teikia administracines ir aptarnavimo paslaugas, dar po 10 proc. – finansines paslaugas ar užsiima profesine, moksline bei technine veikla.

Lengvatinių mokesčių valstybių kapitalo valdomuose versluose dirba beveik 17 tūkst. darbuotojų, tačiau 191 neturi nė vieno darbuotojo. 198 įmonės, įkurtos iki 2022 metų, nėra pateikusios ataskaitų už 2021 metus, 124 iš jų neturi nė vieno darbuotojo. Pernai įkurta 114 naujų įmonių, kurių kapitalo kilmė yra ribotos atsakomybės mokestinės zonos.