Atsidūręs bedarbių gretose kiekvienas pasijunta prastai. Bet ar gali atleidimas pakenkti žmogaus sveikatai? Išstudijavusi daugybę atleidimo atvejų JAV sociologė atsako: „Taip.“ Apie jos išvadas rašo žurnalas „Time“.

Niujorko valstybinio universiteto mokslininkė Kate Strully žurnale „Demography“ rašo, kad atleidimas iš darbo gali sukelti tiek psichologinių, tiek fizinių negalavimų. Atmetusi atvejus, kai žmonės prarado darbą dėl pablogėjusios sveikatos, ji analizavo tik tuos atvejus, kai darbuotojai buvo atleisti dėl priežasčių, kurios nuo jų nepriklausė (pvz., kompanijos bankrotas). Paaiškėjo, kad 80 proc. tokių atleistųjų po pusantrų metų ėmė skųstis įvairiais negalavimais, pradedant padidėjusiu kraujospūdžiu ir baigiant širdies ligomis bei diabetu.

K.Strully tvirtina, kad atleidimas neigiamai veikia organizmą netgi tuo atveju, kai žmogus greitai susiranda naują darbą. „Tie, kam per pusantrų metų pavyko vėl įsidarbinti, taip pat skundėsi pablogėjusia sveikata“, – rašo ji.

Mokslininkė taip pat pastebėjo, kad atleidimai labiau veikia darbininkų, nei įstaigų darbuotojų sveikatą. Šią tendenciją autorė paaiškina tuo, kad darbininkai yra mažiau finansiškai apsaugoti, todėl praradę darbą patiria didesnį stresą.

Ankstesni tyrimai parodė, kad stresas padidina hormonų kiekį organizme ir sukelia uždegimus bei kitus metabolinius procesus, kurie gali pakenkti širdies darbui ir kraujo apytakai. Bet taip pat įrodyta, kad reguliarūs pratimai ir sveika mityba gali sumažinti streso poveikį organizmui.
„Šis tyrimas yra labai svarbus ir tinkamu laiku atliktas, atsižvelgiant į šiandieninę ekonomikos padėtį, – sakė Harvardo Visuomenės sveikatos mokyklos profesorius Davidas Williamsas. – Privalome atsižvelgti į tai, kaip ekonominės permainos veikia žmonių sveikatą. Juk būtent nuo žmonių priklauso, ar mes sugebėsime greitai įveikti krizę.“