Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 628,2 mln. litų bendrų nuostolių, vien antrąjį ketvirtį - 608,1 mln. litų, o tik birželio mėnesį - 552,2 mln. litų.

„Ketvirčio pabaigoje bankai suformavo daugiausia atidėjimų blogoms paskoloms - jų suma dabar siekia 2,034 mlrd. litų ir sudaro 2,96 proc. viso paskolų portfelio", - BNS sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Pernai sausio-birželio mėnesiais bankai uždirbo 649 mln. litų pelno.

Pelningai dirbti šiemet pavyko tik 3 bankams ir 2 užsienio bankų skyriams, o 6 bankai ir 6 užsienio bankų skyriai dirbo nuostolingai. Daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį šiemet uždirbo tik vienas bankas ir 2 užsienio bankų skyriai, pranešė Lietuvos bankas.

Neoficialiomis BNS žiniomis, daugiau pelno nei pernai šiemet gavo „Snoras", o pelningai dar dirbo Ūkio ir Medicinos bankai, „UniCredit Bank" Lietuvos skyrius ir Estijos kapitalo „Bigbank" filialas.

Visų bankų turtas liepos 1 dieną siekė 85,9 mlrd. litų - per pusmetį sumažėjo 4,3 proc., paskolos - 66,7 mlrd. litų, arba 6,6 proc. mažiau, indėliai - 38,3 mlrd. litų, arba 0,2 proc. daugiau nei sausio 1-ąją.

Bankų nuostoliai šiemet smarkiai išaugo pirmiausia dėl paskolų vertės sumažėjimo išlaidų, kurios per pirmąjį pusmetį siekė beveik 1,2 mlrd. litų (pernai tuo pat laiku - tik 40,5 mln. litų).

Šiemet bankai dėl mažėjančio paskolų portfelio ir sumažėjusios realios palūkanų maržos uždirbo 744,2 mln. litų grynųjų palūkanų pajamų - 22,2 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku, grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų - 319,5 mln. litų, arba 4,4 proc. mažiau.

Realioji palūkanų marža liepos 1 dieną pasiekė naują žemiausią lygį per visą istoriją - ji buvo 1,48 proc.

Be to, bankai šiais metais gavo gerokai mažiau pajamų iš antrinių įmonių - tik 23,8 mln. litų, , kurių didžiąją dalį sudaro dividendai (pernai tuo pat laiku - 109,1 mln. litų).

Tačiau bankų rezultatus šiek tiek pagerino 84,3 mln. litų didesnės pajamos iš prekybinių finansinių instrumentų bei 48,1 mln. litų - iš kitų finansinių instrumentų.
Dėl nuostolingos veiklos bankų turto grąžos ir nuosavybės grąžos rodikliai liepos 1 dieną buvo neigiami: turto grąžos rodiklis siekė minus 1,43 proc., nuosavybės grąžos rodiklis - minus 13,7 proc.

Bankų (be užsienio bankų skyrių) akcininkų nuosavybė antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 423 mln. litų (6,2 proc.) iki 6,420 mlrd. litų - tam didžiausios įtakos per šį laiką patirtas 476 mln. litų nuostolis.

Bankų įstatinis kapitalas per ketvirtį padidėjo 49 mln. litų iki 3,621 mlrd. litų, tačiau bankai jį planuoja šiemet didinti akcininkų, subordinuotų paskolų arba hibridinių finansinių priemonių lėšomis. Keli jų jau pradėjo kapitalo didinimo procedūras.

Lietuvos bankuose dominavo skandinaviškas kapitalas. Liepos 1 dieną užsienio kapitalo valdoma dalis sudarė 84,5 proc. visų bankų įstatinio kapitalo.