- Kristina Paukštytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugelis šalies bankų, sugriežtinę būsto ir vartojamųjų paskolų išdavimo sąlygas, skolinimosi galimybes apsunkino ir įmonėms. Anor verslininkų, tai juos gali sužlugdyti.
Neteko užsakymo
Šią savaitę viena siuvimo įmonė buvo priversta atsisakyti pelningo užsakymo. Partneriai iš užsienio pageidavo, kad Lietuvoje būtų pasiūtas nemažas kiekis darbo drabužių, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
"Užsakymas turėjo būti atliktas gana greitai, o mūsų įmonei pastaruoju metu stinga apyvartinių lėšų. Kreipiausi į banką paskolos. Nors iki šiol skolinomės ne kartą, esame patikimi klientai, kredito negavome. Vadybininkas paaiškino, neva pasikeitė banko kreditavimo sąlygos ir mūsų įmonė jų nebeatitinka", – stebėjosi vidutinės šalies įmonės vadovas.
Jis nepanoro viešinti nei įmonės pavadinimo, nei savo pavardės. "Lietuvoje nenaudinga viešinti nesėkmės istorijų. Nenoriu, kad partneriams ir užsakovams susidarytų įspūdis, jog mes jau bankrutuojame", – šyptelėjo pašnekovas.
Kadangi bendrovė neturėjo laiko pinigų paieškoms, užsakymo teko atsisakyti. "Tokia bankų pozicija mane stebina. Jei ir toliau bus taip sunku gauti verslo kreditą, įmonės mažins gamybą ir ekonomika dar labiau buksuos", – įsitikinęs pašnekovas.
Paskolų paklausa sumažėjo
Bankininkai patvirtino, kad paskolos verslo įmonėms išties išduodamos griežtesnėmis sąlygomis. Tačiau jas gauti esą įmanoma, todėl dramatizuoti padėties nevertėtų.
"Taip, finansavimas sugriežtintas. Dabar kreditai suteikiami tik įvertinus konkretaus projekto ekonominį pagrįstumą ir perspektyvas, tad jei manome, kad šie rodikliai tinkami, paskolas suteikiame. Dauguma besikreipiančiųjų gauna finansavimo pasiūlymų, tačiau jie tenkina galbūt ne visus", – paaiškino "Swedbanko" Verslo bankininkystės Lietuvoje tarnybos vadovas Andrius Urbonas.
Anot jo, šiuo metu atidžiau vertinamos nekilnojamojo turto ir medienos apdirbimo sektoriaus įmonės, tačiau tai nereiškia, kad paskolos joms neteikiamos.
Ekspertas pabrėžė, kad naujų sandorių paklausa yra sumažėjusi, tad šiuo metu paskolų įmonėms išduodama kur kas mažiau nei anksčiau.
Mielai skolina ūkininkams
Kito šalies banko – "DnB Nord" – atstovo spaudai Andriaus Vilkanco teigimu, bankai paskolų išdavimo sąlygas bankams sugriežtino atsižvelgę į šalies ekonominę būklę.
"Ekonomika lėtėja, todėl finansuoti daugelį projektų darosi gana pavojinga ir rizikinga. Iš tikrųjų atidžiai įvertiname, kam skolinti, o kam ne. Juk negalime paskolų dalyti visiems, kas tik paprašo, taip rizikuotume patys pakliūti į keblią padėtį", – sakė jis.
Anot jo, įmonė, norėdama gauti kreditą, turi turėti ne tik ką įkeisti, bet ir įrodyti, kad ji pajėgs tą paskolą grąžinti.
Banko atstovas patvirtino, kad šiuo metu itin atsargiai finansuojamos kai kurios transporto bendrovės ir nekilnojamojo turto projektų plėtotojai, tačiau paskolos lengviau išduodamos žemės ūkio bendrovėms.
"Mes įžvelgiame potencialą šiose įmonėse, todėl joms skoliname su mažesne baime ir rizika", – tikino A.Vilkancas.
Skolintis nepataria
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas pripažino, kad su finansiniais sunkumais susiduria vis daugiau įmonių, tačiau skolintis iš bankų – ne pati geriausia išeitis. "Žinoma, man jau teko girdėti, kad ne visos įmonės gauna paskolas. To ir reikėjo tikėtis, nes ir bankai skolindami vis labiau rizikuoja. Su finansiniais sunkumais susidūrusioms įmonėms pirmiausia siūlyčiau atidžiau peržiūrėti bendrovės padėtį. Ir jei išties nėra kaip sutaupyti, o pinigų vis dėlto reikia, tada kreiptis į banką", – kalbėjo M.Aleliūnas.
Pasak jo, gana dažnai imti paskolas nori tokios įmonės, kurios nėra apskaičiavusios savo galimybių, todėl natūralu, kad jų bankai nefinansuoja. "Jeigu įmonės finansinė būklė išties prastoka ir ji neturi ko įkeisti, nenuostabu, kad bankas pinigų jai neskolins. Šiais laikais bankai viską vertina gana griežtai – nori apsisaugoti, kad patys ateityje nežlugtų", – įsitikinęs M.Aleliūnas.
Pašnekovas sakė pritariantis, kad bankai turėtų padėti šalies verslo įmonėms, tačiau tikrai ne visais atvejais. "Tai, kas pastaruoju metu vyksta, yra natūralus procesas. Žinoma, bankai turi padėti įmonėms, tačiau ir jos turi įrodyti, kad galės atsiskaityti. Tokiu atveju turi būti suderinti abiejų įmonių interesai", – pabrėžė M.Aleliūnas.
Komentaras
Arturas Mackevičius, Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas.
Šiemet iš tikrųjų pastebėjome, kad bankai gerokai sugriežtino paskolų išdavimą įmonėms. Nelengva įvertinti, ar bankai elgiasi tinkamai. Jei įmonės lengviau gautų kreditus, joms šie pinigai gal ir padėtų išsilaikyti, tačiau tik tam tikrą laiką. Vėliau pradėjus grąžinti paskolą įmonės padėtis būtų dar sunkesnė.
Gautas kreditas įmonei padėtų išsilaikyti tik tuo atveju, jei palūkanos sparčiai nekiltų. Kitaip visą įmonės pelną tektų skirti joms padengti.
Manau, kad dabar, o dar labiau ateityje, verslininkai skolintis iš bankų ryšis vis rečiau. Norint imti paskolą išties reikia būti labai drąsiam ir užtikrintam, kad įmonei pavyks sėkmingai išsilaikyti rinkoje ir ji sugebės pakelti ne tik paskolos, bet ir palūkanų naštą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės1
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?1
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...