Situacija būsto paskolų turėtojams tapo palankesnė, kai šių metų vasarį įsigaliojo supaprastinta būsto paskolų refinansavimo tvarka, suteikianti gyventojams galimybę tai padaryti pigiau ir paprasčiau.

Refinansavimas – tai naujos paskolos ėmimas, kai nauja paskola naudojama anksčiau paimtai paskolai grąžinti.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Refinansavimo priežastys įvairios

SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė LNK.LT portalui patvirtino, kad pastaruoju metu bankas sulaukia didesnio, dėl refinansavimo besikreipiančių, gyventojų srauto.  

„Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, kai supaprastintas paskolos refinansavimas klientams tapo nemokamu, klientų susidomėjimas šia galimybe padidėjo. Sulaukiame daugiau paklausimų iš klientų, besiteiraujančių dėl kitame banke turimos paskolos refinansavimo“, – taip pat teigė ir „Swedbank“ Lietuvoje Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Priežastys, dėl kurių klientai ryžtasi refinansuoti kitame banke turimą paskolą, anot T. Puliko, būna labai įvairios. „Klientai įprastai lygina ne tik turimo kredito sąlygas, bet ir kitų paslaugų įkainius, paskolos valdymo patogumą, patikimumą ir, žinoma, aptarnavimo kokybę“, – komentavo „Swedbank“ departamento direktorius.

Gyventojams jis pataria, prieš priimant sprendimą refinansuoti turimą būsto paskolą kitame banke, pirmiausia, paskolos sąlygas aptarti ją suteikusiame banke. 

„Jei klientas kreipiasi į mus dėl paskolos refinansavimo, kiekvieną prašymą vertiname individualiai ir pirmiausia svarstome, kokia yra paskolos grąžinimo rizika – kliento pajamų tvarumas, finansinis stabilumas, turimo turto vertė. Taip pat įvertiname ekonominę situaciją, situaciją finansų rinkose. Atsižvelgiant į šių veiksnių visumą, priimamas sprendimas, koks palūkanų dydis galėtų būti pasiūlytas šiuo metu“, – paaiškino SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė E. Dovbyšienė. 

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

Kas labiausiai išloš?

Lietuvos bankas (LB) pastebėjo, kad daug gyventojų suskubo persiderėti dėl paskolos sąlygų pagerinimo dar prieš įsigaliojant refinansavimo naujovėms. Tai jie padarė kreipdamiesi į paskolą suteikusį banką.

Anot LB, tokie vartotojai sėkmingai pasigerino būsto paskolos sąlygas, pavyzdžiui, susimažino maržą. „Pernai spalį persitarimų srautas pasiekė istorinį rekordą – 164 mln. eurų. Lietuvos banko skaičiavimu, 2024 m. iš viso buvo persitarta dėl apie 8 proc. viso būsto paskolų portfelio“, – teigia LB.

LB duomenimis, vidutinė marža 2020 metų birželį siekė 2,4 proc., o 2024 metų spalį nebesiekė 1,5 proc.

„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis atkreipia dėmesį, kad didžiausią refinansavimo efektą pajusti gali gyventojai, skolinęsi būstui palūkanų piko metu.

„Gyventojai, skolinęsi būstui 2024 m., tikėtina, jau ir taip turi dabartinę situaciją atitinkančią maržą, o klientai, skolinęsi būstui gerokai seniau, prieš 10 metų, gali turėti dar mažesnes maržas, nei yra siūloma šiuo metu“, – pranešime žiniasklaidai teigė D. Burdaitis.

Jis pateikė pavyzdį, kad turint 100 tūkst. eurų būsto paskolą ir maržą sumažinus 0,2 proc., vidutinė paskolos įmoka sumažėtų apie 11 eurų. Per 25 metus toks maržos skirtumas klientui sutaupytų apie 3,4 tūkst. eurų.

Kas sudaro paskolos kainą?

Paskolos kainą sudaro kintama tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR ir kredito įstaigos, kurioje paimta paskola, nustatyta fiksuota marža.

Šešių mėnesių EURIBOR tarpbankinės palūkanos piką buvo pasiekusios 2023 m. lapkritį. EURIBOR tuomet siekė 4,1 proc., o dabar sumažėjo iki 2,48 proc. (šių metų vasario 18 dienos duomenimis).

Būsto paskoloms taikoma vidutinė marža pastaruoju metu siekia apie 1,7 proc.

Kiek pavyksta susimažinti įmokas?

Prieš kreipdamiesi į kitą banką dėl refinansavimo būsto paskolų turėtojai iš pradžių dažniausiai mėgina derėtis su paskolą išdavusiu banku dėl sąlygų pagerinimo. Todėl bankų paklausėme, ar daug jų klientų kreipiasi dėl būsto paskolų maržos sumažinimo ir kiek jiems pavyksta nusiderėti?

Tačiau „Swedbank“ atsiųstame komentare apie tai išvis nieko nekalbama, o SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė E. Dovbyšienė atsakė, kad bankas stengiasi rasti bendrą sutarimą su klientais ir pasiūlyti geriausias įmanomas būsto paskolų sąlygas ir palūkanų normas.

„SEB bankas ir anksčiau, ir šiuo metu, kilus poreikiui, peržiūri klientų turimų būsto paskolų sąlygas. Didžioji dalis tokių atvejų išsprendžiama persitariant sąlygas, todėl klientui tampa neaktualu kreiptis į kitą banką dėl paskolos refinansavimo“, – teigia E. Dovbyšienė. 

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Sutaupo apie 1 tūkst. eurų

Iki šiol būsto paskolos refinansavimo procesas buvo gana brangus. Lietuvos banko skaičiavimais, vartotojo patiriamos refinansavimo išlaidos vidutiniškai siekė apie 1 tūkst. eurų, o dabar daugeliu atveju šis procesas tapo nemokamas.

Nuo šiol refinansuojant paskolą supaprastinta tvarka pradinis kredito davėjas nebegali imti jokių dokumentų parengimo ir kitų mokesčių ar mokėjimų (išskyrus riboto dydžio kompensaciją, kai refinansuojama būsto paskola buvo suteikta su fiksuotąja palūkanų norma).  O visas kitas, su refinansavimo procesu susijusias išlaidas (nekilnojamojo turto vertinimo, notaro ir pan.), padengia būsto paskolą refinansuojantis naujas kredito davėjas.

Kada galima pasinaudoti supaprastintu refinansavimu?

Kaip skelbia Lietuvos bankas, būsto paskolos refinansavimas supaprastinta tvarka galimas tik tais atvejais, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

– nesikeičia būsto paskolos suma (likutis);

– įkeičiamas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įkeistas pagal pradinę būsto paskolos sutartį;

– neilgėja būsto paskolos trukmė;

– kreipimosi į naują kredito davėją dieną vartotojas nevėluoja mokėti įmokų pagal pradinę būsto paskolos sutartį.

Svarbu žinoti

Kredito davėjas neprivalo teikti refinansavimo paslaugos visiems vartotojams, kurie kreipiasi dėl turimos būsto kredito paskolos refinansavimo. 

Refinansuoti kreditą supaprastinta tvarka bus galima ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus.