Bankininkai tikina siekiantys padėti gyventojams, susidūrusiems su problemomis grąžinant paskolą. Tačiau tie, kurie pasiskolintus pinigus nori grąžinti anksčiau termino, bankuose nelaukiami.

Kausto nepagrįstos baimės

SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenys liudija, kad per pastaruosius dvejus metus su sunkumais grąžindami paskolą susidūrė apie trečdalį paskolų gavėjų. Daugelis paskolas turinčių gyventojų įsitikinę, kad susidūrę su problemomis pirmiausia kreiptųsi į banką, tačiau kai bėdos ištinka, žmonės linkę ieškoti kitų išeičių.

Anot SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, kreiptis į bankus trukdo įvairios baimės. Didžiausia dalis apklaustųjų bijo, kad bankas gali areštuoti turtą ar pasiūlyti parduoti papildomą turtą. Dalis mano, kad banko specialistai nepadės rasti sprendimo.

Banko atstovė neslepia, kad dalis skolininkų nori palengvinti skolos naštą, tačiau nelinkę ko nors atsisakyti, tarkime, parduoti papildomo turto ar brangaus automobilio pakeisti į pigesnį ir taip pervesti paskolos įmokas. Kai kurie gyventojai esą baiminasi, kad teks keisti savo vartojimo įpročius ir gyventi kukliau.

Pabėgėliai ir neprotingi sprendimai

Dalis skolininkų taip bijo bankų, kad nebegalėdami mokėti paskolos įmokų tiesiog pabėga. Dažniausiai bėgama dirbti į užsienį, o po kurio laiko grįžus su uždirbtais pinigais ateinama į banką.

"Tuomet žmogus sužino, kad, tarkime, per tą pusę metų, kai jo ieškojo bankas ir kai nebuvo mokamos paskolos įmokos bei palūkanos, ne tik susikaupė tam tikra skola, bet ir delspinigiai", – apie tai, kad pabėgimas neišsprendžia problemų, kalbėjo šeimos finansų ekspertė.

Ji džiaugėsi, kad retas kuris finansines problemas sprendžia priimdamas neprotingus sprendimus, tarkime, paimdamas greitąjį ir labai brangų kreditą. Taip žmogus tik pagilina finansinę duobę, į kurią pateko, ir paskolos grąžinimo problemos neišsprendžia.

"Paskola yra banko ir ją paėmusio žmogaus reikalas. Todėl susidūrus su sunkumais pirmiausia reiktų kreiptis į banką", – sakė J.Varanauskienė. Ji tikino, kad SEB bankas visuomet linkęs geranoriškai ieškoti išeičių, jei klientas iš tiesų susidūrė su finansiniais sunkumais.

Skolininkų nepaleidžia

Su problemomis grąžindami paskolas susiduria ne tik tie, kurie pristigo pinigų, bet ir tie, kurie norėtų kreditą grąžinti anksčiau. Į redakciją pastaruoju metu kreipėsi ne vienas gyventojas, kurio paskolos palūkanos yra fiksuotos ar nustatytos palūkanų ribos, ir žmonės negali grąžinti dalies paskolos pirma laiko. Tiksliau sakant, gali, tačiau turi apmokėti banko patirtas išlaidas arba sumokėti banko nustatytą mokestį, sudarantį tam tikrą procentą nuo negrąžintos paskolos dalies.

"Susitaupėme pinigų ir tikėjomės, kad galėsime grąžinti dalį paskolos. Tačiau paaiškėjo, kad tai galime padaryti tik palūkanų keitimo dieną. Kadangi turime penkeriems metams fiksuotas palūkanas, sutaupytus pinigus galėsime įmokėti tik po kelerių metų. Jei norėtume dalį paskolos grąžinti anksčiau, turėtume sumokėti bankui sutarties keitimo mokestį, siekiantį 5 tūkst. litų. Išeitų, kad bankas suinteresuotas išlaikyti skolininkus ir nenori, kad gyventojai greičiau atsiskaitytų", – pasakojo SEB banke paskolą turinti šeima.

J.Varanauskienė paaiškino, kad gyventojo noras pirma laiko grąžinti paskolą nėra tas pats, kai gyventojas nebegali grąžinti paskolos ir dėl to tenka keisti sutarties sąlygas. "Į kompromisą einama ne tada, kai klientui tiesiog nuostolinga ar nepelninga grąžinti paskolą dalimis ir norima tai padaryti pirma laiko", – sakė ji.

Suteikdamas galimybę gyventojui ilgą laikotarpį mokėti vienodo dydžio palūkanas bankas apdraudžia paskolą nuo palūkanų svyravimo rizikos. Šios banko išlaidos išdėliojamos per tam tikrą laikotarpį. Todėl kai skolininkas staiga nusprendžia pakeisti sutarties sąlygas ir grąžinti paskolą ar jos dalį anksčiau termino, banko išlaidos lieka neapmokėtos.

Pakliuvo į spąstus

Vilnietis ponas Kęstutis (pavardė redakcijai žinoma) viena esminių sąlygų, rinkdamasis banką, iš kurio ketino imti paskolą būstui įsigyti, nurodė galimybę dalį paskolos grąžinti bet kuriuo metu ir nemokant papildomų mokesčių bankui. Paskolą jis paėmė iš "DnB Nord" banko, nes vadybininkė pažadėjo tokią išlygą įtraukti į būsto paskolos sutartį.

"Tipinėje sutartyje numatyta, kad grąžindamas paskolą pirma laiko turiu sumokėti banko patirtus nuostolius. Mano prašymu buvo įtrauktas punktas, kad paskolą galiu grąžinti nemokėdamas jokių papildomų mokesčių. Abu šie vienas kitam prieštaraujantys reikalavimai atsidūrė vienoje sutartyje. Vadybininkė patikino, kad bėdų nekils. Tačiau kai atėjau į banką norėdamas grąžinti dalį paskolos, sužinojau, kad negaliu to padaryti arba turiu sumokėti už banko išlaidas", – kalbėjo ponas Kęstutis.

Bankas patiria nuostolių

Andrius Vilkancas

"DnB Nord" banko atstovas spaudai

Būsto paskola, kurios palūkanų normos svyravimas apribotas, leidžia žmogui sutartyje numatytą laikotarpį išvengti dažnai sunkiai prognozuojamų palūkanų šuolių rinkoje.

Paėmęs būsto paskolą, kurios sutartyje nustatoma aukštutinė ir žemutinė palūkanų normos riba, žmogus gauna garantiją, kad palūkanoms rinkoje kylant, jo mokamos palūkanos galiojant sutarčiai neviršys viršutinės ribos ir jis nemokės didesnių palūkanų nei numatyta sutartyje. Kliento mokamų palūkanų ir rinkos palūkanų skirtumą už jį sumoka bankas. Klientas, įgaudamas teisę nemokėti aukštesnių palūkanų nei sutartyje nustatyta aukščiausia riba, įsipareigoja, kad mokės ne mažesnes nei sutartyje numatyta žemiausia palūkanų riba.

Kai kredito gavėjas nusprendžia anksčiau sutarto termino grąžinti bankui visą kreditą ar jo dalį, tuo metu, kai rinkos palūkanos yra kritusios žemiau už sutartyje numatytą apatinę ribą, bankas patiria nuostolių. Tokiu atveju bankas turi nutraukti paskolos gavėjo sutarties pagrindu sudarytą draudimo sandorį su kitu banku, kuris ir leidžia suteikti garantijas klientui, kad per palūkanų kilimo ciklą jis mokės mažesnes nei rinkos palūkanas. Kliento iniciatyva nutraukiant sutartį bankas prašo apmokėti patiriamas išlaidas, kurių dydis priklauso nuo rinkos palūkanų sumažėjimo ir likusio termino, kurį taikomas palūkanų apribojimas.

Pasibaigus sutartyje numatytam palūkanų apribojimo terminui klientas, įvertinęs padėtį rinkoje, gali pasirinkti – pratęsti palūkanų normos apribojimą naujomis sąlygomis arba be jokio papildomo mokesčio pradėti mokėti kintamas palūkanas.

Paėmęs paskolą su kintamomis palūkanomis, klientas palūkanų svyravimo riziką prisiima sau ir tuomet, kai palūkanos auga ir kai jos krinta. Tokiam klientui nusprendus grąžinti paskolą anksčiau sutartyje numatyto termino, bankas nepatiria nuostolių dėl draudimo išlaidų. Todėl kintamas palūkanas turintys klientai paskolą ar jos dalį be jokio papildomo mokesčio gali grąžinti kelis kartus per metus arba bet kurią dieną, sumokėdami sutartyje nustatyto dydžio mokestį.

Apklausos ir statistika

Įdomu tai, kad SEB banko ir Lietuvos banko paskelbti apklausų apie būsto paskolas turinčius asmenis duomenys skiriasi nuo to, kas vyksta realybėje. Štai tas pats SEB bankas informavo, kad per paskutinį praėjusių metų ketvirtį į banką kreipėsi 700 klientų, kurių būsto paskolų sutartys buvo peržiūrėtos. Per pirmą šių metų ketvirtį tokių klientų buvo apie 330, t. y. tik 1,7 proc. būsto paskolas turinčių klientų.

Šiuo metu Lietuvos bankas neturi oficialios statistikos, kiek būsto paskolų sutarčių buvo keičiama. "Apklausos rezultatai – papildomas žvilgsnis į būsto paskolų rinką. Mūsų nuomone, gauti duomenys gana gerai parodo bendras rinkos tendencijas", – aiškino Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus ekonomistė Kristina Grigaitė.

Lietuvos banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, praėjusiais metais būsto paskolų sąlygas keitė maždaug penktadalis jas turinčių gyventojų. Dažniausiai buvo atidedamas pagrindinės skolos dalies mokėjimas, keičiama paskolos būstui įsigyti valiuta, paskolos grąžinimo laikotarpis ir palūkanų normų fiksavimo laikotarpis. Lietuvos banko apklausos duomenimis, šiemet į bankus dėl paskolos mokėjimo sąlygų pakeitimo ketina kreiptis tik kiek daugiau nei kas dešimtas skolininkas.

Skirtingais skaičiavimais, būsto paskolas šalyje turi 120–140 tūkst. gyventojų.