Rūtos Ežerskienės teigimu, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva buvo vienintelė Baltijos šalis, kurioje užfiksuotas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Latvijos ir Estijos ekonomikos toliau traukėsi.

„Pirmą 2025 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos BVP išaugo 3 proc. Ekonomikos augimas ir toliau lieka gerai subalansuotas – jį skatina keli pagrindiniai šalies ekonomikos sektoriai. Ekonomikos augimo ciklas šiek tiek pasikeitė – vis labiau įsibėgėja nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkos, o šių sektorių indėlis į bendrą BVP augimą pastebimai didėja“, – situaciją aiškina R. Ežerskienė.

Avansinis eksportas

Nepaisant neapibrėžtumo ir nerimo dėl prekybos tarifų, Lietuvos pramonė toliau demonstruoja plėtrą. R. Ežerskienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu bendra Lietuvos pramonės gamybos apimtis, atmetus kainų augimo įtaką, yra didžiausia per visą šalies istoriją – ji ne tik pasiekė, bet ir beveik 2 proc. viršija pokovidinį piką.

„Ypač sparčiai atsigauna baldų bei medienos pramonė, kuri sudaro reikšmingą visos Lietuvos pramonės gamybos dalį. Tačiau pastaruoju metu itin augo ir metalų, elektronikos bei precizikos sektorių gamyba. Šis augimas yra tiesiogiai susijęs su tarifais bei avansiniu Vokietijos pramonės įmonių eksportu į JAV“, – teigia R. Ežerskienė.

Lietuvoje itin augo metalų, elektronikos ir precizikos sektorių gamyba. Šis augimas yra tiesiogiai susijęs su tarifais ir avansiniu Vokietijos pramonės įmonių eksportu į JAV.

Kartu su rekordiniu aktyvumu pramonėje, pasiekta rekordinė apyvarta ir mažmeninės prekybos sektoriuje. Atsigavimas fiksuojamas tiek maisto, tiek ne maisto produktų mažmeninės prekybos segmentuose, sako R. Ežerskienė: „Tačiau labiausiai vidaus vartojimo augimą Lietuvoje skatina ne maisto produktų segmentas – jis jau beveik dešimtadaliu viršija pokovidinį piką, atmetus kainų poveikį.“

Anot jos, šie pokyčiai atspindi augančius gyventojų atlyginimus, atsigaunančią perkamąją galią ir mažėjančias paskolų palūkanas – visa tai esą didina gyventojų galimybes leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms. Tai patvirtina ir NT rinka: būsto paskolų ir sandorių skaičius auga, o pingantis skolinimasis į rinką vis labiau traukia NT pirkėjus.

Latvija stagnuoja

Latvijos ekonomika šiuo metu užima antrą vietą Baltijos regione pagal ekonomikos ciklo stiprumo lygį. „Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijos BVP, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 0,3 proc., tai buvo mažiausias nuosmukio tempas per pastaruosius tris ketvirčius – 2024 m. ketvirtąjį ir trečiąjį ketvirčius metinis Latvijos BVP nuosmukis siekė atitinkamai 0,4 ir 0,9 proc.“, – statistika dalijasi R. Ežerskienė.

Pozityvių ženklų vis daugiau fiksuojama ir vidaus vartojimo segmente. Balandį ne maisto produktų mažmeninės prekybos apimtis Latvijoje buvo 3,6 proc. didesnė nei 2024 m. balandį. Prie šio augimo daugiausia prisidėjo elektronikos, kultūros ir rekreacijos, namų apyvokos prekių pardavimo šuolis.

Latvijoje auga pramonės įmonių optimizmas: gegužę jis pasiekė didžiausią lygį per beveik trejus metus, o statybos įmonių optimizmas buvo didžiausias per kiek daugiau nei trejus metus. „Vartotojų pasitikėjimo lygis stabilizavosi ir nebemažėja. Įdomu ir tai, kad balandį cemento gamybos apimtis Latvijoje buvo 16 proc. didesnė nei 2024 m. balandį – tai rodo stiprėjančią Latvijos NT ir statybų rinką“, – priduria R. Ežerskienė.

Silpniausia – Estija

Pirmąjį 2025 m. ketvirtį Estijos ekonomika smuko 0,3 proc., tačiau šis nuosmukis, tikėtina, buvo techninio pobūdžio, nes pagrindiniuose sektoriuose pridėtinė vertė didėjo. Pavyzdžiui, informacinių technologijų, pramonės ir NT sektoriai pirmąjį ketvirtį labiausiai prisidėjo prie Estijos BVP. Kai kurie cikliški sektoriai, regis, demonstruoja atsigavimą.

Tačiau bendras ekonomikos ciklas lieka silpnas, sako R. Ežerskienė: „Balandį ir gegužę Estijos ekonominių vertinimų indikatorius – išankstinis rodiklis, leidžiantis spręsti apie Estijos ekonomikos perspektyvas, smuko. Tai potencialiai yra ženklas apie galimą ekonomikos ciklo silpnėjimą. Estijos pramonės įmonių optimizmas nebegerėja, o Estijos gamintojai vis atsargiau vertina užsakymų, užimtumo ir gamybos perspektyvas.“

Pandemijos laikų žemumose atsidūrė ir Estijos vartotojų optimizmas. Balandį ir gegužę buvo fiksuotas žymus Estijos paslaugų sektoriaus lūkesčių kritimas. Kaip aiškina R. Ežerskienė, gali būti, kad šios tendencijos yra susijusios su artėjančiu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu, kuris Estijoje nuo liepos 1-osios kils nuo 22 iki 24 proc.