Ekonomistas įžvelgia krizę

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukošenkos pasakyti žodžiai, kad, jei Lietuva nenustos reikšto nuolatines pretenzijas dėl Astravo atominės elektrinės, jis perkels krovinius iš Klaipėdos uosto į Rygos uostą, turėjo atgarsių Lietuvoje.

Seime vykusioje Vyriausybės valandoje dėl baltarusiškų krovinių turėjo aiškintis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

„Lat­vi­jos su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras kas an­trą sa­vai­tę va­žiuo­ja į Bal­ta­ru­si­ją. Sklin­da kal­bos, in­for­ma­ci­jos šal­ti­niai, kad jie no­ri vi­są srau­tą kro­vi­nių pa­siųs­ti per Latviją. Tai iš es­mės reikš­tų, kad 30 procentų su­ma­žė­tų Klai­pė­dos uos­to apy­var­ta ir Lietuvos geležinkelių apkrovimas. Tai reikš­tų eko­no­mi­nę duo­bę ir net­gi tam tik­rus kri­zės po­žy­mius“, – teigė ekonomistas Kęstutis Glaveckas.

Jam rūpėjo, ar Lietuva „neliks ant ledo“ ir ką daro transportininkai, kad to neatsitiktų?

Norėtų didinti srautą

Susisiekimo ministras R.Masiulis aiškino, kad tiek lat­vių, tiek lietuvių susitikimai bal­ta­ru­siais yra ga­na daž­ni.

„Kas daž­niau su­si­tin­ka, sun­ku pa­sa­ky­ti. Aš pats su sa­vo ko­le­ga ne kar­tą esu su­si­ti­kęs, mes dis­ku­tuo­ja­me apie da­ly­ki­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą trans­por­to sri­ty­je“, – aiškino R.Masiulis.

Jo teigimu, Baltarusija yra labai svarbus tranzito partneris Lietuvai. Per Lie­tu­vą va­žiuo­ja du bal­ta­ru­siš­ki srau­tai: „Bel­ka­lio“ trą­šos ir naf­tos pro­duk­tai. Trą­šos yra di­džio­ji da­lis.

„Abi tie­ki­mo gran­di­nės yra ati­dirb­tos ne pir­mi me­tai, pas mus yra vi­sa įran­ga, su­dė­lio­ti ge­le­žin­ke­lių gra­fi­kai, trau­ki­niai va­žiuo­ja be su­sto­ji­mų pa­čiu grei­čiau­siu įma­no­mu bū­du, ir tas ke­lias jiems yra pi­giau­sias. To­dėl eko­no­mi­nių pa­ska­tų ką nors keis­ti bal­ta­ru­siams, ma­no nuo­mo­ne, nė­ra, nes dar dau­giau in­ves­ti­ci­jų da­ro­me ir sa­vo uos­te ge­ri­na­me są­ly­gas. Srau­tus sten­gia­mės ap­tar­nau­ti taip, kad ne­kil­tų no­ro jiems ke­liau­ti ki­tu ke­liu. Ti­ki­me, kad mū­sų są­ly­gos yra pa­čios ge­riau­sios, ir tą pro­duk­tą, tą srau­tą mes la­bai ver­ti­na­me. Lietuvos ge­le­žin­ke­liai ir Klai­pė­dos uos­tas de­da la­bai daug pa­stan­gų ne tik iš­lai­ky­ti, bet ir pa­di­din­ti tą kro­vą“, – tikino ministras R.Masiulis.

Jo žodžius jau anksčiau yra tarsi patvirtinę keli uostininkai. Buvo teigiama, kad kol kas nėra jokių realių žingsnių, kad iš Klaipėdos uosto būtų rengiamasi perkelti krovinius į kitus regiono uostus.

Tai patvirtinta ir praėjusią savaitę Minske vykusioje Tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje „Transportas ir logistika“, kur plačiai pristatytas Klaipėdos uostas.

„Lietuvos ir Baltarusijos partnerystė yra naudinga abiem pusėm, jau daug metų darniai veikia abiejų šalių verslo santykių mechanizmas visoje transporto sistemoje. Klaipėdos uostas konkuravo ir konkuruos, kad krovinių tranzitas tarp Lietuvos ir Baltarusijos ir toliau augtų. Uostų darbas - dinamiškas procesas, priklausantis nuo daug faktorių – krovinių vežėjai ieško palankesnių sąlygų, geresnio aptarnavimo, todėl nuolat investuojame į Klaipėdos uosto infrastruktūros tobulinimą, kad didėtų jo patrauklumas ir jis taptų dar labiau konkurencingas", – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Agresyvi konkurencinė taktika

Latvija bendradarbiaudama tiek su Baltarusija, tiek su Rusija užima kitokią poziciją nei Lietuva. Ji pirmiausiai žiūri savo transporto ir tranzito interesų.

„Ne­sma­gu, kad mū­sų kai­my­nai nau­do­ja­si pa­dė­ti­mi dėl Ast­ra­vo elek­tri­nės. Mes vy­lė­mės, kad gal­būt jie mus tuo klau­si­mu pa­rems, bet ma­to­me, kad taip nė­ra“, - tikino Seime susisiekimo ministras R.Masiulis.

Kon­ku­ren­ci­ja su Lat­vi­ja vi­sa­da buvo di­de­lė. Ji buvo pasireiškusi ir tuo, kad lietuviai nuviliojo tuos krovinius, kurie buvo Latvijos uostuose.

„Lat­vi­jo­je sen­kant ru­siš­kų kro­vi­nių srau­tams des­pe­ra­ci­jos yra dau­giau. Tą ma­tome ir vie­šo­jo­je erd­vė­je, ir per ko­mu­ni­ka­ci­ją, ir ki­tur, bet ta kon­ku­ren­ci­ja nie­kur ne­bu­vo pra­din­gu­si, ji bu­vo vi­są lai­ką. Mes pui­kiai su­pran­ta­me, kad tu­ri­me pa­ro­dy­ti są­ly­gas, duo­ti ge­ras kai­nas. Tą mes ir da­ro­me, kol kas tas pro­duk­tas va­žiuo­ja per Lie­tu­vą. Ti­kiu, kad taip bus at­ei­ty­je“, - dėstė R.Masiulis.

Naujausia ir Lietuvai nesmagi žinia yra tai, kad Latvijos geležinkeliai siekia per Lietuvą gabenti krovinius iš Kinijos į Kaliningrado sritį. Siekiama siūlant mažesnes paslaugų kainas išstumti iš Lietuvos geležinkelio linijų dabar monopoliją turinčius „Lietuvos geležinkelius“.  Tai žadama daryti ir teismais, ir skundais ES institucijoms, jei nebūtų atverta Lietuvos geležinkelių gabenimo rinka. Už latvių intereso įsitvirtinti Lietuvos geležinkelių rinkoje stovi ir buvę „Lietuvos geležinkelių“ vadovai.