Užmojis – griauti avarinius daugiabučius: gyventojai liktų gatvėje?

Plačiau komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

– Tokių pastatų labai mažai, tai kraštutiniai atvejai. Pavyzdžiui, jei sprogo butas, atvejai, kuriuos turėjome Panevėžyje, Viršuliškėse, Šakiuose, jie galėtų būti traktuojami kaip avariniai. Daugiau turime avarinės būklės medinės statybos namų, Šnipiškėse, Žaliakalnyje ar esantys aplink traukinių stotis. Realiai matome, kad jie savo amžių yra atgyvenę.

– Kaip veiktų toks mechanizmas, jeigu būtų nuspręsta, kad vis dėlto kažkurį daugiabutį reikia griauti? Kas būtų su gyventojais? Ar jie turėtų galimybių priešintis?

– Visų pirma, reikia suprasti, kad daugiabutis yra bendra nuosavybė. Jeigu gyvenate privačiame name, jūs ir atsakingas už jo priežiūrą, bet kai esi daugiabučio bendrasavininkas, neturi būti kaltas, kad tavo kaimynas nenori rūpintis. Tai inžinerinis statinys, reikia prižiūrėti ir šildymą, elektros instaliaciją, nes gali kilti gaisras. Turi būti iš apačios standarto kilimas, kad jūs, kaip pavyzdingas savininkas, nebūtumėte įkalintas emigravusių, turtu nesirūpinančių savininkų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visų pirma, savivaldybės turi kelti standartą dėl gaisrinės saugos, kad gaisriniai išėjimai būtų atviri, elektros instaliacija būtų gera, negrėstų pavojus gyvybei. Po to savivaldybėms reikės kelti standartą, nes šildymo sistema bloga, nes savininkai turi būti suinteresuoti, kad vienas kampas būtų ne per šaltas, o kitas ne per karštas.

Norime suteikti savivaldybėms įrankių, kad keltų avarinės būklės standartą, kad pavyzdingi savininkai nebūtų įkalinti daugiabučiuose. Jie iš desperacijos išsikrausto, o daugiabutis toliau griūna. Peržiūrime, kas yra avarinės būklės standartai, kad apsaugotume žmonių gyvybes, jų saugumą, turtą. Antra vertus, kad žmogus jaustųsi, jog įsikrausčius į daugiabutį, valstybė stovi jo, pavyzdingo buto savininko pusėje, o ne to, kuris nesirūpina standartais.  

– Bet tada kyla klausimas, kas už visa tai mokės? 

– Esame paskaičiavę, kad jeigu jūs gyvenate penkiaaukščiame daugiabutyje Vilniuje, rinka leidžia renovuoti jūsų pastatą, pastatyti liftą, sutvarkyti šildymo sistemą. Kaune maždaug ant penkiaaukščio reikėtų pastatyti du papildomus aukštus, kad namui renovacija būtų nemokama. Galime kai kuriuose miestuose iš vertės prieaugio renovuoti visus penkiaaukščius namus pridėdami vieną ar du aukštus.

Bet yra namų, kurių neapsimoka renovuoti, jie nugyventi. Šiuo atveju yra sudėtingiau, ypač regionuose, kur gali kvadratinį metrą nusipirkti už 100-200 eurų, o renovuoti namą iki tinkamo standarto reikia 500-600 eurų. Lengvo atsakymo nėra, nes turtas nugyventas, į jį reikia investuoti, savininkui neapsimoka arba jis neturi pajamų. Todėl valstybei reikės kurti fondus, kaip padėti tiems gyventojams.

– Kaip ir sakote, renovuoti ar atstatyti, jeigu to prireiktų, kainuoja brangiai. Įsivaizduokite situacija, kad viename iš butų gyvena pavyzdingas gyventojas, kuris norėtų rūpintis aplinka, bet jam jau yra 80 metų ir žmogus gyvena nuo pensijos iki pensijos. Jeigu jam pragyvenimui neužtenka pinigų, ką jau kalbėti apie renovaciją. Staiga daugiabutyje atsiranda daug gyventojų, kurie vis dėlto norėtų renovuoti arba perstatyti daugiabutį. Štai toks vienas žmogus lieka kažkur už borto. Kas tada vyksta su juo? 

Lietuvoje nekilnojamasis turtas yra apleistas, energetiškai neefektyvus, daug kur nėra sanitarinių mazgų.

– Reikia pripažinti, kad savivaldybės turi kurti municipalinio būsto fondą. Turime sukurti savivaldybių pajėgumus aprūpinti ne tik asocialius socialinio būsto forma, bet ir vidurinei klasei didmiesčiuose. Tai yra studentai, biudžetininkai, policininkai, specialistai, kurie laikinai atvažiuoja iš kitų šalių. Vakarų šalyse maždaug penktadalis būsto yra savivaldybių municipalinis būstas. Tokiems gyventojams, kaip jūsų pavyzdys, savivaldybė turėtų ateiti ir padėti renovuotis namą, galimai perimti nuosavybę, bet leisti visą gyvenimą gyventi nemokamai. Jeigu nuomojatės ir savininkas neproporcingai kelia nuomą, savivaldybė galėtų ateiti ir padėti jums su būstu.

Iš esmės, būsto įperkamumo, benamystės, kainų reguliavimo iki šiol nematėme kaip viešo intereso. Matome, kad Lietuvoje nekilnojamasis turtas yra apleistas, energetiškai neefektyvus, daug kur nėra sanitarinių mazgų. Reikia pasižiūrėti, kad avarinė būklė būtų prižiūrima žymiai stipriau. Kas to negali, turi padėti savivalda ir daugiabučiuose turime orientuotis į pavyzdingus butų savininkus, o ne į tuos, kurie nesilaiko.

– Kaip manote pavyks ar ne? Artėja rinkimai, bus nauja valdžia. 

– Tai nėra 2 ar 3 metų, bet ilgalaikės politikos klausimas. Mes pradėsime, turėsime visas ekonominio, juridinio pagrįstumo studijas, bet sprendimus priims kita kadencija.