Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus eksperto Rolando Marcinkevičiaus, defektų atsiradimui daugiausia įtakos turi pastato amžius, klimato poveikis bei konstrukciniai sprendimai, kurie neatitinka šiandieninių energinio efektyvumo ir ilgaamžiškumo standartų.

„Vilnius TECH“ universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldo Šneiderio teigimu, pažeidimus dar labiau gilina netinkama techninė priežiūra: „Gyventojai atsakingi ne tik už savo sienas ir kriauklę, bet ir už stogą, pamatus, kaimyno balkoną viršuje. Kol išliks požiūris, kad bendrosios dalys – ne mano reikalas, tol strigs sprendimai, o defektams ištaisyti reikės ne renovacijos, o rekonstrukcijos.“

Atsiranda konstrukciniai ir inžineriniai defektai

Senos statybos daugiabučiuose dažniausiai fiksuojami dviejų tipai pažeidimai – konstrukciniai ir inžineriniai. Doc. dr. A. Šneideris atkreipia dėmesį, kad dažniausi konstrukciniai pažeidimai stambiaplokščiuose pastatuose yra nesandarios siūlės tarp plokščių, drėgmės paveiktos sienos bei sunkiai pasiekiamos ir dažnai pažeistos konstrukcinės jungtys. Taip pat neretai nustatomi lodžijų ir jų šoninių elementų pažeidimai.

Mūriniuose daugiabučiuose dažnai pastebimi plyšiai sienose, aptrupėjęs ar išsisluoksniavęs mūras – ypač tais atvejais, kai naudotos dekoratyvinės plytos. Taip pat neretai pažeistos balkonų plokštės, o viršutiniai aukštai smarkiai paveikti šalčio, vėjo ir drėgmės.

Tuo metu inžinerinėse sistemose dažniausiai pasitaiko netolygus šilumos paskirstymas, nesureguliuoti ar pasenę šilumos punktai, senos vamzdynų trasos. Prastos būklės ventiliacijos ir elektros instaliacijos sistemos dažnai neatitinka šiuolaikinių techninių ir saugumo reikalavimų.

Renovacija užtikrina ilgalaikį pastato funkcionavimą

Tinkamai suplanuota ir kokybiškai įgyvendinta renovacija leidžia ne tik pašalinti esamus defektus, bet ir pagerinti pastato konstrukcinį stabilumą bei eksploatacines savybes. „Kai kuriais atvejais, ypač kai pastato dalys yra avarinės būklės, gali prireikti jas visiškai demontuoti ar pakeisti naujomis. Tačiau, nors ne visada įmanoma atkurti pradinį tvirtumą, renovuotas pastatas gali būti net patvaresnis, efektyvesnis ir patogesnis nei buvo iš pradžių“, – teigė R. Marcinkevičius.

Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, skelbiamame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99 699.

Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.