Auksinė dujų kaina

Savaitgalį Maskvoje dujų badą kenčiančių Europos valstybių vadovai pagaliau įtikino "Gazprom" atkurti dujų tiekimą Europai. Mūsų šalis dujų turi, tačiau už jas moka daug daugiau nei kitos kur kas turtingesnės valstybės.

A.Kubiliui ne tas rūpi

Šimtai tūkstančių europiečių antrą savaitę gyvena be šildymo, nes į Europą dujotiekiu per Ukrainos teritoriją netiekiamos Rusijos gamtinės dujos. Dėl to savaitgalį Maskvoje įvyko skubus susirinkimas ginčui dėl dujų spręsti. Į jį vyko Čekijos energetikos ministras ir ES energetikos komisaras.

Susitikimą inicijavęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kvietimą dalyvauti derybose atsiuntė ir Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui. Jo atstovai dienraščiui sakė, kad A.Kubilius į Maskvą nusprendė nevykti.

"Susitikime visos Europos interesams atstovavo pirmininkaujanti šalis Čekija, todėl premjeras nusprendė nevažiuoti. Juolab kad dėl riaušių mūsų šalyje įtempta padėtis", – sakė Vyriausybės kanceliarijos Užsienio politikos skyriaus patarėjas Arvydas Naujokaitis.

Derybose pagaliau susitarta, kad Rusija atnaujins dujų tranzitą Europai per Ukrainą. Tačiau ukrainiečiams už dujas teks mokėti dukart brangiau nei pernai. Vis dėlto tai gerokai pigiau, nei moka Lietuva.

Mokame daugiau nei kiti

Patikimų dienraščio šaltinių duomenimis, kai kurioms kitoms Europos valstybėms "Gazprom" dujas tiekia kur kas pigiau nei Lietuvai.

Lapkritį, kai prie Lietuvos sienos dujos kainavo 510 JAV dolerių už 1 tūkst. kub. m, prie Vokietijos sienos toks kiekis dujų kainavo 454 dolerius, Prancūzijoje – 432 dolerius, Vengrijoje – 457 dolerius, Italijoje – 469 dolerius.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) skaičiuoja, kad jau praėjusių metų rugpjūtį dujų kaina Lietuvai pakilo iki 515 dolerių už 1 tūkst. kub. m, o bendras Europos šalių mokamas vidurkis nuo praėjusių metų spalio siekė 500 dolerių.

Lietuvos derybinė padėtis gana sunki, nes dujas galime pirkti tik iš vieno šaltinio – Rusijos dujų milžinės "Gazprom". Tai suteikia šiai bendrovei daug galios derantis dėl gamtinių dujų kainų. "Gazprom" derybinę padėtį sustiprina dar ir tai, kad gamtinės dujos Europoje – paklausi prekė. Vis dėlto lėtėjant pasaulio ekonomikai, galima tikėtis, kad ir toliau mažės energijos išteklių paklausa, todėl dujų kaina neturėtų didėti.

Kainą augina formulė

Pastaruoju metu nafta gerokai pigo, vadinasi, turėtų mažėti ir dujų kaina. Tiesa, ši priklauso ne tiesiogiai nuo naftos kainos, bet nuo jos produktų, ypač mazuto, kainos. Dujų kainą lemia ir dolerio bei euro kursas. Nors nafta pigo jau ankstyvą rudenį, mazuto kaina krito tik po dviejų mėnesių – lapkritį. Tuo metu pamažu pradėjo leistis ir dujų kaina.

"Šiemet gamtinės dujos turėtų toliau pigti, vidutinė kaina turėtų neviršyti 341 dolerio už 1 tūkst. kub. m", – prognozėmis dalijosi VKEKK Dujų skyriaus vedėjas Renatas Pocius. Komisijos specialistų skaičiavimu, gamtinės dujos pigiausios bus kovą.

Importuojamų dujų kaina priklauso nuo formulės. Mokame daugiau nei kitos šalys, nes formulėje, pagal kurią dujų kaina skaičiuojama Lietuvai, vertinamos šešių mėnesių naftos produktų kainos. Kai kurios kitos šalys, su "Gazprom" sutarusios imti dvylikos mėnesių kainų vidurkį, moka pigiau, nes 2008-ųjų pradžioje nafta ir jos produktai buvo pigesni.

Slaptas politikų interesas

Ilgą laiką gamtines dujas iš Rusijos pirkome pigiau nei kitos Europos šalys, todėl dabar sunku susitaikyti su faktu, kad mokame daugiausia. Kodėl taip atsitiko?

"Brangiausiai Europoje mokame dėl nevykusio "Lietuvos dujų" privatizavimo, kai buvo suderėtos tam tikros mums nepalankios formulės. Turime tik teorinę galimybę kalbėtis dėl mažesnių kainų", – priežastį nurodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma. Parlamentaras piktinosi, kad buvusi Vyriausybė nedėjo visų pastangų, neinicijavo naujų derybų.

"Tam įtakos galėjo turėti ir per Seimo parlamentinį tyrimą atsiskleisti įvairūs įtakingų dujininkų ir politikų ryšiai. Jau ne paslaptis, kad kai kurie politikai turi slaptą interesą užtikrinti kuo didesnį Lietuvoje veikiančių dujų tarpininkų pelną", – rėžė J.Razma.

Atėmė visus argumentus

Neseniai J.Razma kreipėsi į užsienio reikalų ministrą ragindamas ieškoti naujų galimybių derėtis. Gamtinių dujų kaina bus ir naujosios Energetikos ministerijos vadovo rūpestis.

"Pažiūrėkite, kaip įnirtingai derasi Ukrainos dujų bendrovė. Galbūt pereita prie tokių metodų, kurių mes niekada netaikytume, bet noras derėtis ten labai ryškus", – pavyzdį pateikė J.Razma. Kur kas racionaliau veikia kitos Europos valstybės, kurioms, akivaizdu, pavyko išsiderėti geresnę gamtinių dujų kainą nei Lietuvai.

"Pirmiausia tai bendrovės "Lietuvos dujos" atsakomybė. Jeigu dujas perkame brangiau nei kitos šalys, vadinasi, įmonė nepakankamai derasi su "Gazprom" dėl jų kainos", – pabrėžė J.Razma.

Bendrovės "Lietuvos dujos" atstovė Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė tvirtino, kad darbas su akcininke ir tiekėja "Gazprom" vyksta nuolat – nagrinėjamos kainų tendencijos, ieškoma galimybių dujas pirkti pigiau.

"Derybas apsunkina 2007-ųjų balandį įsigaliojęs naujas Gamtinių dujų įstatymas, kuriame daug prieštaravimų. Politikai atėmė iš mūsų argumentus", – gynėsi S.Petrikonytė-Jurkūnienė.

Verslininkai ragina nesnausti

Koncerno "Achemos grupė" savininkas ir vadovas Bronislovas Lubys praėjusių metų pradžioje ėmėsi iniciatyvos – nuvykęs į Maskvą bandė atnaujinti derybas dėl dujų kainos aukščiausiu lygiu. Žinomo verslininko, kurio valdomos įmonės gamybai sunaudoja daug gamtinių dujų, pastangos buvo bevaisės.

"Nieko pakeisti negalime, nes formulė, pagal kurią Lietuvai skaičiuojama dujų kaina, patvirtinta trejiems metams, iki 2010-ųjų, – sakė B.Lubys. – Tačiau jau galima rengtis deryboms, galvoti, kas galėtų šaliai geriausiai advokatauti."

Bendrovės "Dujotekana" komercijos direktorius Vytautas Laurinavičius patvirtino, kad iniciatyvos yra ėmęsis ir "Dujotekanos" prezidentas Rimandas Stonys.

"Kalbėtis važiuoja ir R.Stonys, bet nusiderėti labai sunku. Kitu lygiu turi vykti derybos, čia lemiami valstybių susitarimai. Perkam dujas tokia kaina, kokia parduoda", – įrodinėjo V.Laurinavičius.

"Dujotekana": dujos pigs

Didžiąsias gamybos bendroves gamtinėmis dujomis aprūpinanti "Dujotekana" pastaruoju metu fiksuoja mažėjančią dujų kainą. Iš "Gazprom" įmonė dujas perka tokia kaina, kuri apskaičiuojama įvertinus mazuto kainą, euro ir dolerio santykį bei faktinį dujų kaloringumą.

"Dujotekanos" duomenimis, dujos pinga nuo lapkričio. Pasak V.Laurinavičiaus, spalį ji už dujas mokėjo brangiai: 1 tūkst. kub. m atsiėjo 431,55 euro. Lapkritį kaina smuko iki 415 eurų, o gruodį – iki 346,68 euro. Sausį už dujas mokama dar mažiau ir, anot V.Laurinavičiaus, jos turėtų dar labiau pigti.

"Pastaruoju metu susiduriame su klientų mokumo problema, kai kurie pirkėjai vėluoja atsiskaityti, o "Gazprom" nelaukia, iš mūsų reikalauja pervesti pinigus laiku", – rūpesčiais dalijosi V.Laurinavičius.

Tai, kad Vokietija, Italija, Vengrija ir kitos šalys dujas iš "Gazprom" perka pigiau, dar nereiškia, kad vartotojams jos pigiau kainuoja, sakė V.Laurinavičius.

"Lyginamos dujų kainos prie sienos, tačiau jas dar reikia transportuoti per šalies teritoriją, o tai kai kuriose šalyse brangiai kainuoja", – užsiminė "Dujotekanos" komercijos direktorius.

Tvarka gali keistis

Nebuitiniams vartotojams gamtinės dujos parduodamos pagal dujų tiekimo sutartyse nustatytą formulę ir jų kaina perskaičiuojama kas mėnesį.

Pagal dabartines prognozes, įvertinus naftos produktų kainas tarptautinėse rinkose ir ateities sandorius, nuo kurių priklauso dujų kaina, gamtinės dujos pirmą ketvirtį nebuitiniams vartotojams atpigs maždaug 40 proc. Kad dujų kaina mažėja, nebuitiniai vartotojai, tarp jų elektros ir centralizuotos šilumos gamintojai, pajuto jau 2008-ųjų pabaigoje.

Buitiniams vartotojams nuo sausio 1 d. nustatytos naujos, vidutiniškai 26 proc. didesnės kainos.

Pasak S.Petrikonytės-Jurkūnienės, gamtinės dujos buitiniams vartotojams brango dėl, palyginti su 2008 m. pradžia, išaugusios gamtinių dujų importo kainos ir negautų pajamų dalies kompensavimo, mat gamtinių dujų importo kaina gerokai viršijo 2008 m. buitinių vartotojų mokėtą.

Ši kaina patvirtinta metams, tačiau VKEKK ketina teikti siūlymą Ūkio ministerijai dujų kainą perskaičiuoti du kartus per metus. Tokiu atveju jau pavasarį galėtų būti patvirtinta mažesnė dujų kaina buitiniams vartotojams.

Brangios alternatyvos

J.Razmos nuomone, Rusijos ir Ukrainos konfliktas dar kartą priminė Europai, kokia ji priklausoma nuo Rusijos gamtinių išteklių.

"Dabar Europa padarys išvadas, kad reikia mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Gal bus labiau finansuojamas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo pertvarkymas", – svarstė J.Razma. Turėtume rūpintis, anot jo, jungčių su Lenkija statybomis – iš šios valstybės būtų galima importuoti Šiaurės šalių dujas.

Turėti alternatyvių tiekėjų reikia, tačiau nebūtina dujas pirkti iš jų.

R.Pocius pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva neturi kito pasirinkimo – vienintelis dujų tiekėjas yra "Gazprom". Kokią kainą monopolininkas nustato, tiek ir mokame. Alternatyvos, anot jo, svarstomos, tačiau brangiai atsieitų.

"Jungtis su Lenkija ir suskystintų dujų terminalas būtų rimta atsvara. Ne tiek dėl kainos, kiek dėl saugaus ir patikimo dujų tiekimo", – sakė R.Pocius.

Gamtinių dujų kaina prie sienos 2008 m. lapkritį, doleriais už 1 tūkst. kub. m

Vokietija 454

Prancūzija 432

Vengrija 457

Italija 469

Lietuva 510