Kitų metų ekonomikos prognozes galima pavadinti optimizmu, atitipenančiu ant puspirščių. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė kiek sumažinta, tačiau neblogai atrodo viltys dėl vartojimo ir nedarbo lygio.

Lūkesčiai sumenko

Lietuvos bankui (LB) teko sumažinti kitų metų šalies BVP augimo prognozę. Pagal anksčiau skelbtą prognozę, augimas turėjo siekti 3,3 proc., dabar numatomas 3,1 proc. augimas. Prognozes pablogino prastesni, nei tikėtasi, eksporto ir šalies vidaus rinkos rodikliai – vidaus paklausos plėtra ilgainiui, tikėtina, lėtės.

Nuoseklų ekonomikos augimą kol kas skatina išaugęs vartojimas ir investicijos, teigia Lietuvos banko specialistai.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis pažymi, kad, nors ūkio augimas tebebus nemenkas, ir valstybė, ir verslas turėtų neprarasti sveiko atsargumo jausmo planuojant pajamas.

Eksporto rodikliai nesuspindės

LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus atkreipė dėmesį, kad Rusijos ūkio plėtros prognozės prastėja ypač sparčiai ir, jeigu anksčiau šios šalies ekonomikai buvo prognozuojamas šioks toks augimas, tai dabar prognozuojama recesija. O tai svarbu, nes Rusija vis dar išlieka svarbia Lietuvos eksporto partnere – kaimyninės šalies ekonomikos lėtėjimas gali paveikti ir tų prekių eksportą, kurioms nebuvo taikomas embargas.

LB specialistų vertinimu, Rusijos įvesti importo apribojimai Lietuvos maisto produktų eksportą vis dėlto paveikė reikšmingai: per tris mėnesius nuo šio apribojimo įvedimo jis sumažėjo per pusę. Nors maisto produktų įmonės rado alternatyvių rinkų ir pradėjo daugiau eksportuoti į kitas šalis, tačiau šio eksporto prieaugio nepakako, kad būtų kompensuotas visas eksporto į Rusiją nuosmukis. Ūkio raidos perspektyva euro zonoje taip pat nėra optimistinė, tai irgi signalizuoja, kad eksportas gali didėti lėčiau. Dėl visų šių priežasčių LB prekių ir paslaugų eksporto augimo 2015 m. prognozę, palyginti su rudens prognozėmis, sumažino 0,9 proc.  – iki 4,4 proc.

Yra ir optimizmo

Susitraukusių prognozių fone yra ir gerų žinių. Pavyzdžiui, G.Šimkaus teigimu, po Rusijos embargo paskelbimo padidėjo prekyba su Baltarusija ir Ukraina.

Prastesnes užsienio rinkų tendencijas kol kas dar atsveria auganti vidaus paklausa. LB specialistų vertinimu, tai ypač jaučiasi dėl sparčiai didėjančio privataus vartojimo ir gerėjančios padėties darbo rinkoje. Kaip prognozuota rugsėjį, taip ir dabar prognozuojama, kad kitąmet vartojimas didės 3,6 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 9,7 proc. – prognozė sumažėjo 0,2 proc. punkto.

Pasak G.Šimkaus, vidaus vartojimui ir gyventojų perkamosios galios didėjimui teigiamos įtakos turi palankios kainų kitimo tendencijos: pasaulinės žaliavų kainos, ypač – sparčiai pinganti nafta, ir maža infliacija euro zonoje leidžia numatyti, kad ir Lietuvoje kainos kils lėčiau, nei prognozuota.

LB vidutinės metinės infliacijos prognozė 2015 m., palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, sumažinta 0,3 proc. – iki 0,9 proc.