- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidurdienis „Halės“ turguje. Kai kas jau pietauja, kiti dar renkasi, ką valgyti. Žmonių yra, bet prekybininkai nepatenkinti. Nuo metų pradžios pirkėjų kur kas mažiau, pasakojama LNK reportaže.
„Penktadienį būna didesnė prekyba, bet šiandien visai silpnai, žmonių nėra. Tikimės, kad į sodus visi važiuos, kad užsipirks daugiau, bet nesijaučia“, – nusivylė prekybininkė „Halės“ turguje Vanda.
Kad žmonės taupo ir perka mažiau, justi jau kuris laikas. Mažmeninė maisto, gėrimo ir tabako prekyba tris mėnesius iš eilės nukritusi 7 proc.
„Mes vis tiek matysime metinį maisto produktų vartojimo kritimą, būtent dėl to, kad infliacijos rodiklis bendrai paėmus lieka pakankamai aukštas. Dar gali būti, kad balandį-gegužę matysime nedidelį Lietuvos vartotojų lūkesčių pakritimą, nes prisidėjo nerimo dėl ekonomikos perspektyvų ir recesijos. Žinoma, įtakos turės ir tolesnis palūkanų augimas“, – tikino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Mėsos prekybininkus kol kas gelbėjo turistai ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, bet dabar ir jų užsuka mažiau.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Iš Lenkijos daug atvažiuoja, jie mums labai padeda prekybai. Nors kiti juokiasi, kad mūsų žmonės važiuoja į Lenkiją apsipirkt, bet čia buvo laisvos dienos ir atvažiavo pas mus apsipirkt, labai gerai buvo. O ši savaitė labai liūdna“, – atviravo Vanda.
Sumažėjus vartojimui, teoriškai kainos turėtų kristi, tačiau praktikoje – ne. Balandį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis vis dar brango, o palyginti su pernai tuo pačiu laiku buvo 17 proc. brangesnis.
„Nematom todėl, kad piniginė masė, tiek verslui, tiek valdžiai, PVM ir visa kita, jie auga. Tarkime, nukrito keliais procentais pardavimai, bet jeigu imant vien maisto prekybą, balandžio mėnesį ji augo 13 proc.“, – aiškino „Pricer.lt“ atstovas Petras Čepkauskas.
Anot ūkininkų, pirkėjai daro didelį spaudimą kainoms, tačiau rimtų priežasčių atpigti maistui – nėra.
Visi žaidžia dėl kainos paaugimo, visi nori parduot brangiau ir pasakoja visas šitas istorijas.
Žemės ūkio produktų gamybos sąnaudos didelės, o dar mažėja derlius.
„Derlius tikrai bus mažesnis, nes buvo labai brangios trąšos. Ūkininkai pasirinko strategiją nenaudoti tiek trąšų, kiek naudojo ir automatiškai mažesnis derlius“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius.
„Praeitais metais irgi buvo, kad „želmenys neišlindo“, „prognozuojam mažai lietaus“ ir t.t. visi žaidžia dėl kainos paaugimo, visi nori parduot brangiau ir pasakoja visas šitas istorijas“, – reziumavo P. Čepkauskas.
Ekonomistas prognozuoja, kad maistas pigs artimiausiu metu. Vasarą galime išgirsti naują terminą „defliacija“, kai kainos krenta kelis mėnesius iš eilės.
„Maisto produktų kainos gali pradėti mažėti dėl atpigusios naftos, dujų ir trąšų. Ir žmonės vis labiau riboja vartojimą, kas didins motyvaciją maisto gamintojams šiek tiek mažinti savo kainas“, – teigė ekonomistas A. Izgorodinas.
Tačiau kainų analitikams tai skamba kaip dar vienas akių dūmimas.
„Bus ir spaudoje, ir visur pasakoma, kad infliacija sumažėjo, nuėjo į nulį, bet pirkėjas atėjęs ir pažiūrėjęs pamatys, kad viskas taip pat“, – pasakojo P. Čepkauskas.
Anot P. Čepkausko, ar maistas pigs, priklausys nuo verslininkų nuotaikų. Gali būti, kad kainos nemažės visus metus.
„Jeigu pas juos pradės mažėti piniginė apyvarta ir akcininkai treptels kojyte „darykit ką nors“, tai tada ir pradės daryt. Jeigu pinigais mes neaugame, bet pelningumus užsikėlėme ir mus tai džiugina, mes irgi to nepamatysim“, – ironizavo P. Čepkauskas.
„Karalius, nustatydamas kainas yra vartotojas. Jį bandoma priversti mokėti daugiau, bet tik iki tokio lygio, kiek jis sutinka mokėti daugiau“, – aiškino R. Juknevičius.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad balandį mėnesinė infliacija buvo artima nuliui. Po penkiolikos mėnesių, tai pirmasis ženklas, kad kainos nebekyla.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...