Kas atsieina brangiausia, o kur galima sutaupyti, pasakojo SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

– Ar įmanoma apskaičiuoti, kiek tėvai išleidžia vienam vaikui per 18 metų nuo jo gimimo iki pilnametystės?

– Tai nėra labai paprasta, bet jeigu labai norime – viskas įmanoma. Tik patys tėvai dažniausiai nėra linkę to daryti. Tyrimai parodė, kad vos vienas iš dešimties yra bandęs skaičiuoti, kiek visa suma galėtų kainuoti iki pilnametystės.

– Kaip išlaidos keičiasi per skirtingus gyvenimo etapus? Kiek per metus išleidžiama kūdikiui ir kai paauga, pavyzdžiui, iki septynių metų?

– Išlaidos labai skiriasi skirtingais gyvenimo etapais. Vienos didžiausių išlaidų tenka kūdikiui, ypač kai jis yra pirmas šeimoje. Vien dėl to, kad reikia supirkti reikalingus kūdikiui baldus, vežimėlius. Dalis išlaidų pramogoms yra nedidelė – mažiems vaikams įėjimai dažniausiai nemokami, todėl tėvai beveik nieko neišleidžia. Tačiau šios išlaidos šiek tiek auga, kai vaikas tampa mokyklinio amžiaus. Tuomet atsiranda mokyklos ir ugdymo papildomos išlaidos, už pramogas dažnai tenka mokėti. Reikia taip pat mokėti už būrelius ir užsiėmimus. Kiekviename amžiaus tarpsnyje išlaidos, galbūt, skirtingos, bet po truputį vis auga.

– Ar galite įvardinti sumą, kiek išleidžiama, kai vaikas dar neina į mokyklą, nuo mokyklos iki paauglystės ir nuo paauglystės iki pilnametystės?

– Tikslaus skaičiaus pagal amžiaus grupes neturime. Tačiau apklausiant tėvus, kurie turi tokio amžiaus vaikų, vidutinė suma per metus svyruoja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. 13 proc. gyventojų teigė, kad išlaidos viršija 5 tūkst. eurų. Tikriausiai tai tie, kurie nelanko privačios mokyklos, nes tie, kurie lanko privačią mokyklą, papildomai dar tiek išleidžia už privatų mokslą.

– Ar galima sakyti, kad vaiką užauginti iki pilnametystės tėvams atsieina beveik 100 tūkst. eurų?

– Taip. Jei per mėnesį tėvai išleidžia apie 500 eurų, padauginus šią sumą iš 18 metų, vidurkis išeina apie 100 tūkst. eurų. Tai – labai nemaža suma. Kodėl tėvai nemėgsta skaičiuoti? Nes, kai vaikas gimsta, atrodo, kad tai gražiausias įvykis gyvenime ir nesinori jo įkainoti pinigais. Visi sutinka, kad kiekvienas euras, išleistas vaiko sveikatai, gerovei, ugdymui ir augimui, yra vertas. Tačiau žinojimas, kiek išties susidaro išlaidų, padeda planuoti ir atsakingiau stebėti patiriamas išlaidas. Sutaupytus pinigus galima investuoti arba pasiruošti vaiko savarankiškam gyvenimui. Net pasiekus aštuoniolika metų, tėvų išlaidos nesibaigia – reikia padėti vaikams ir studijų metu. Ankstyvas planavimas gali būti labai didelė pagalba.

– Kam per vaikystę tenka daugiausiai išlaidų? Ugdymui, pramogoms, drabužiams ar maistui?

– Pagrindinės išlaidos yra ugdymui, ypač papildomoms veikloms – būreliams. Tyrimai rodo, kad 20 proc. tėvų negali leisti net vieno būrelio, o didžioji dauguma pasirenka tik vieną mokamą būrelį. Tendencija rodo, kad būrelių kainos kiekvienais metais auga. Jei vaikas užsiima išskirtiniu sportu arba dalyvauja varžybose, atsiranda papildomų išlaidų: apranga, dalyvio mokestis.

Kita didelė dalis išlaidų – maistas mokykloje. Vidutinė mokyklos pietų kaina šiandien siekia apie 3–4 eurus. Jei vaikas valgo tik mokykloje, tai gali sudaryti apie 80 eurų per mėnesį. Trečia didelė išlaidų dalis – rūbai ir avalynė. Tėvai pripažįsta, kad bent 3–4 kartus per metus daro didesnį apsipirkimą. Svarbu suprasti, kad mažiems vaikams prekės ženklai nėra reikšmingi – jiems nesvarbu, ar dėvi naują, ar dėvėtą rūbą. Tai vieta, kur tėvai gali sutaupyti. Paaugliams tai sunkiau, nes socialinio spaudimo efektas verčia norėti turėti draugų turimus prekės ženklus. Tačiau galima dėti pastangas į atsakingą vartojimą ir saugoti įsigytus daiktus.

Visas LNK reportažas  – vaizdo įraše:

– Ar išlaidos priklauso nuo gyvenamosios vietos – Vilnius, Kaunas, Klaipėda ar mažesni miestai?

– Sunku tiksliai pasakyti, nes tikslaus skaičiavimo nėra atlikta. Mažesniuose miestuose išlaidos gali būti šiek tiek mažesnės, nes pasirinkimas mažesnis nei didžiuosiuose miestuose. Pavyzdžiui, būrelių pasirinkimas ribotas, mokyklų maistas gali būti pigesnis. Tačiau Vilniuje ar Kaune pasirinkimas didesnis, maistas brangesnis. Bendrai vertinant, gali būti šiek tiek mažiau išlaidų, bet nebūtinai – rūbus galima pirkti tiek brangius, tiek pigesnius ir tada situacija gali būti panaši.