Teisybės ieškos teisme: jeigu pavyks, 50 mln. eurų bus sumokėti iš mokesčių mokėtojų kišenės

Vien Panevėžyje kone penktadalis daugiabučių permoka už šildymą. Vieno namo pirmininkas Ramūnas sakė, jog keičiantis orams šilumos punktas reguliuojamas senoviškai – rankiniu būdu.

Šildymas panašiuose daugiabučiuose už kvadratą kainuoja maždaug 30 centų daugiau. Tai reiškia, kad už 60 kvadratų butą gyventojas permoka apie 18 eurų.

Valstybinis reguliuotojas patikrino kelias dešimtis daugiabučių Lietuvoje.

„Beveik pusėje tų mazgų nėra užtikrinti privalomieji reikalavimai, kurie keliami tokiems punktams“, – šnekėjo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas. 

Problema ta, kad pusė gyventojų nė nežino, kad jų šilumos punktai prižiūrimi netinkamai.

„Pas juos butuose – per karšta, tiekiama per daug šilumos. Vėliau gyventojai už tai turi susimokėti“, – kalbėjo M. Taparauskas. 

O prižiūrėtojai, esą net ir žinodami, nieko nedaro. Reguliuotojas grasina tokią veiklą uždrausti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Negana to, dalis nepriklausomų elektros tiekėjų vartotojams nenori grąžinti pinigų už sutarties nutraukimo ar rezervavimo mokesčius. Sako, nuostolius dėl buitinių vartotojų, sukąstais dantimis, bet prisiims, tačiau dėl verslo jokių nuolaidų netaikys.

„Tai atneša tiesioginius nuostolius, nes norint apdrausti kainą nuo svyravimų, reikia įsigyti finansinius ateities draudimo sandorius“, – nurodė Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.

„Enefit“ skaičiuoja, kad nuostoliai siekia maždaug 50 mln. eurų. Tad teisybės nusprendė ieškoti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Jeigu pavyks, 50 mln. bus sumokėti iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Europos Komisija pateikė išvadą, kad taip, kaip yra perkeltas įstatymas Lietuvoje, tiekėjams yra neleidžiama taikyti absoliučiai jokių mokesčių, baudų ar rezervavimo mokesčių.

„Galimai kompensacijos paprašysime iš ne iki galo teisingai aiškinto įstatymo atsakingų institucijų“, – aiškino V. Koryzna.

Problemos kilo dėl skirtingų europinės direktyvos interpretacijų, kurias valdžia perkėlė į nacionalinę teisę.

„Europos Komisija pateikė išvadą, kad taip, kaip yra perkeltas įstatymas Lietuvoje, tiekėjams yra neleidžiama taikyti absoliučiai jokių mokesčių, baudų ar rezervavimo mokesčių. Netgi nuolaidų, kurios buvo suteiktos“, – pabrėžė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.

„Iki šių metų sausio mėnesio tiek ministerija, tiek reguliuotojas aiškiai interpretavo ir sakė, kad tai, kas yra parašyta įstatyme, pilnai atitinka „Enefit“ ir klientų sudaromų sutarčių sąlygas. Šiais metais reguliuotojas ir ministerija tiesiai šviesiai persigalvojo“, – kalbėjo V. Koryzna.

Kol tiekėjai ir reguliuotojas aiškinasi, kenčia vartotojai. Kiek jų iki šiol neatgavo pinigų – neaišku.

Negana to, kone visi elektros tiekėjai jau kalba apie abonentinį mokestį, kuris bus privalomas didesnei daliai klientų. Štai „Enefit“ papildomą dviejų eurų mokestį plačiau taiko nuo kovo.

„Dabar jis pradėjo būti naudojamas plačiau. Ir su fiksuotos, ir su kintamos kainos produktais“, – sakė V. Koryzna.

„Ignitis“ tris naujus planus su skirtingu mėnesiniu mokesčiu pasiūlė šią savaitę. Jį rinktis gyventojai gali savanoriškai, tai esą padės per metus subalansuoti elektros sąskaitas.

„Vasarą suvartoja mažai, o žiemą labai daug. Mokėdami mėnesio mokestį turės mažesnę kilovatvalandės kainą, o tai reiškia, kad leis sutaupyti, susibalansuoti“, – nurodė „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.

„Elektrum“ irgi svarsto plačiau taikyti abonentinį mokestį. 

„Mokesčiai gali būti taikomi. Tik tiek, kad nepriklausomiems tiekėjams esame pasakę, kad per pastoviuosius mokesčius jie nebūtų taikomi gaminantiems vartotojams“, – pabrėžė R. Pocius.

Mokėdami mėnesio mokestį turės mažesnę kilovatvalandės kainą, o tai reiškia, kad leis sutaupyti, susibalansuoti.

Daugybė gyventojų įsirengė saulės elektrines, jie naudojasi tiekėjų paslaugomis, tačiau elektros neperka. Kitų vartotojų mokamas abonentinis mokestis tiekėjams kompensuos dėl to patiriamus nuostolius.

Patys tiekėjai stebisi, kuo virto elektros rinkos liberalizacija.

„Liberalizaciją pradėjom su aštuoniais tiekėjais, šiandien turime tris tiekėjus, veikiančius privačių klientų rinkoje“, – tvirtino V. Koryzna.

Todėl  konkurencija minimali.

„73 proc. rinkos klientų yra „Ignityje“, jie pasirinkę mus ir didelės migracijos nepastebime“, – kalbėjo L. Beganskienė. 

O ir naujiems žaidėjams, kurie įneštų daugiau konkurencijos, nelabai norisi koją kelti į Lietuvos rinką.

„Parlamentas šiandien yra priėmęs tikrai pakankamai sugriežtintas sąlygas, nepriklausomai nuo elektros energijos tiekėjo. Jas tenkint naujiems rinkos dalyviams – pakankamai sudėtinga“, – aiškino R. Pocius.

„Tokiomis politinės rizikos sąlygomis, naujam žaidėjui atsirasti yra visiškai neįmanoma“, – įsitikinęs V. Koryzna.

Esą situacija ir nepasikeis, kol rinkos nesujungs visos trys Baltijos šalys.