- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies abiturientams sparčiai artėja lemiamų apsisprendimų metas, kokiu keliu eiti toliau, o didžiuosiuose miestuose jau prasideda ir aukštųjų mokyklų studijų mugės. Jų metu universitetai bei kolegijos moksleiviams siūlo dešimtis studijų krypčių ir šimtus programų.
Sparčiai besivystančiame pasaulyje jaunam žmogui šiandien išsirinkti studijas nėra lengva – gali būti, kad po penkerių ar dešimties metų jų darbo vietą užims robotas arba šiandien dar net neišrasta technologija. Vis dėlto, ekspertai prognozuoja, kad tikrai neapsiriks tie, kurie savo ateitį susies su klimato kaita ir augančios žmonijos populiacijos aprūpinimu saugiu maistu.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Antanas Maziliauskas pastebi, kad dabartinė bręstanti jaunuolių karta turi daug daugiau žinių nei ankstesniosios ir labai jautriai bei aktyviai reaguoja į tai, kas vyksta pasaulyje.
„Į aukščiausias pasaulio tribūnas prasiveržusi ir vienminčių minią subūrusi Švedijos aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg taip pat tėra tik šešiolikmetė. Būtent moksleivija šiandien sprendimus priimančius politikus aktyviausiai ragina klausyti mokslo nuomonės, atsižvelgti į faktais grįstus argumentus, atskleidžiančius, dėl kokių priežasčių planetai iškilo realus pavojus. O jei moksleiviams tai rūpi, vadinasi, jie yra teisingame kelyje, ir mūsų užduotis užtikrinti, kad pasirinkę vieną ar kitą profesiją, kryptingą karjeros kelią, jie turėtų daug erdvės kūrybai ir savo indėliui sprendžiant opiausias žmonijos problemas“, – sako A. Maziliauskas.
Profesoriaus teigimu, vienas iš svarių argumentų, renkantis profesiją, šiandien galėtų būti pasaulio vizionierių prognozės, sakančios, kad naujų technologijų era ateina vidutiniškai kas 50 metų. Šiuo metu vis dar tęsiasi informacinių technologijų laikmetis, tačiau nuo 2030-ųjų prasidės nauja – biologinių technologijų – era. Diskusijos jau vis labiau intensyvėja apie technologijas, kurios leistų atsisakyti iškastinių gamtos išteklių – naftos, dujų, akmens anglies.
„Ateityje aukštos pridėtinės vertės produktus turėsime gaminti iš biologinių išteklių, sugebėdami nepažeisti jų balanso. Europos Sąjungos bioekonomikos plėtros strategijoje taip pat numatyta, kad biologiniai ištekliai užims vis didesnę gamybos dalį. O tai reiškia, kad nauja erdvė veriasi žemės ūkio mokslui, agroindustrijoms, biosistemų valdymui, taikomajai ekologijai, miškininkystei, žaliajai energetikai“, – teigia pašnekovas, pastebėdamas, kad per artimiausius 10 metų žemės gyventojų skaičius padidės dar milijardu. Visus šiuos žmones reikės išmaitinti, o tai – dar vienas rimtas argumentas galvojant apie ateities profesijas.
Jau šiuo metu konstatuojama, kad vienas didžiausių aplinkos teršėjų yra maisto gamintojas – žemės ūkis. Todėl reikės spręsti, kaip jame apriboti anglies dioksido išmetimus į atmosferą, augant gamybos apimtims ir valgytojų skaičiui, įveikti ydingą maisto švaistymo įprotį, nes šiuo metu milžiniški maisto kiekiai prarandami ne tik dėl neatsakingo vartojimo, bet ir perdirbimo, logistikos ar prekybos grandyse.
„Veiklos visose šiose srityse taip pat bus neabejotinai perspektyvios“, – prognozuoja A. Maziliauskas. Jis atkreipia dėmesį, kad ne mažiau tikslinga savo ateitį sieti ir su vandens bei žemės inžinerija, nes žmonijai jau yra iškilęs iššūkis sugebėti valdyti senkančius vandens ir žemės išteklius. Galbūt Lietuvoje tokių problemų kol kas mažiau, tačiau gebėjimas jas spręsti atveria kelius į pasaulinę darbo rinką.
„Šiandien išties sunku nuspėti, ką veiksi po kelerių metų, nes darbo pobūdis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje neišvengiamai keisis. Todėl, mano manymu, renkantis profesiją svarbiausia yra galvoti apie tai, kas patinka, kas jautru tau pačiam ir kurioje srityje norėtųsi save realizuoti. Nes dirbdamas žmogus laimingas gali jaustis tik tada, kai darbinė veikla atitinka jo vertybes. Jei šios vertybės yra nešvaistyti savo laiko ir planetos, puiku – belieka žengti pirmyn, pasirinkti perspektyvią studijų programą ir siekti savo tikslų. Tobula, kai tie tikslai dar ir daro pasaulį geresniu“, – reziumuoja ilgametę mokslinio ir pedagoginio darbo patirtį visame pasaulyje sukaupęs profesorius A. Maziliauskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės4
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės24
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...