- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas bankų solidarumo mokestis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Anot jos, mokestinė aplinka dėl nenumatytų papildomų mokesčių Lietuvoje gali būti įvertinta kaip nestabili.
„Svarbu pasakyti, kad mes vis dėlto norime, kad į Lietuvą ateitų daugiau bankų ir sistemos keitimas gana dažnai neprisideda prie stabilumo. Turiu omeny, kad neseniai buvo pakeistas pelno mokestis bankams, jis yra didesnis tik jiems, dabar – dar vienas mokestis, matyt, gal būtų galima iš anksto tuos pokyčius planuoti, komunikuoti atsargiau, nes investicinei aplinkai yra tam tikrų efektų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Armonaitė.
Pastaraisiais dešimtmečiais į Lietuvą atėjo vienintelis bankas – „Revolut Bank“, čia veiklą pradėjęs kaip Jungtinės Karalystės startuolis, valdantis pasaulinę finansų platformą „Revolut“. Banko licenciją Europos Centrinis Bankas jam suteikė 2021 metų gruodį.
Vis dėlto solidarumo mokesčio tikslą – finansuoti krašto apsaugą – A. Armonaitė vertina teigiamai, tačiau siūlo atidžiau planuoti tokius pajamų šaltinius.
„Iš tikrųjų yra puiki proga sufinansuoti labai labai reikalingą infrastruktūrą mūsų šalies apsaugojimui, svarbu tik atsargiai ir nuosekliai tą suplanuoti, nes kai viešoje erdvėje girdime visokių dvigubų signalų, matyt, vėl kyla papildomų klausimų“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) antradienį kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl laikino bankų solidarumo įnašo. Anot LBA, jis iškreiptų konkurenciją, o dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio būtų neteisėta valstybės pagalba ir galbūt prieštarautų Europos Sąjungos (ES) teisei – pavyzdžiui, nediskriminavimo principui.
Prognozuojant, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems 2024-2025 metais įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti keturi ar penki didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų, todėl jis mokesčio nemokėtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybėje – siūlymas tęsti kompensacijas gyventojams už dujas ir panaikinti už elektrą1
Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar antrąjį pusmetį pratęsti valstybės kompensacijas buitiniams vartotojams už gamtines dujas bei panaikinti subsidijas už elektrą. ...
-
M. Skuodis ir „Oro navigacija“ pristato naują karšto oro balionų skrydžių tvarką
Susisiekimo ministras Marius Skuodis, skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ bei kitų institucijų vadovai trečiadienį pristatys birželį įsigaliosiančią naują karšto oro balionų skrydžių tvarką. ...
-
Alimentų mokėjimas: ką naudinga žinoti?
Lietuvoje skiriasi kas antra santuokoje gyvenanti pora. Kaip kinta alimentai pirmagimiui, jei atsiranda daugiau vaikų alimentų mokančio asmens kitoje santuokoje? Kaip jie mokami? Kaip alimentai apskaičiuojami? Ką daryti, jeigu vienas iš t...
-
K. Navickas: dėl paramos pieno gamintojams kol kas aiškumo nėra
Žemės ūkio ministrui gegužės pradžioje žadėjus, kad Europos Komisija (EK) netrukus turėtų skirti paramą krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno ūkininkams, dabar Kęstutis Navickas sako, kad sprendimo kol kas nėra. ...
-
Gyventojus slegia būsto paskolos – kai kuriems nelieka pinigų maistui9
Būsto paskolas, dėl pastaruoju metu padidėjusių palūkanų, grąžinti darosi vis sunkiau. Naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad net 40 proc. gyventojų, turinčių būsto paskolas, teigia, kad susiduria su sunkumais grąžinant ja...
-
Kitą pusmetį pusė milijono gyventojų už elektrą mokės mažiau4
Kitą šių metų pusmetį apie pusę milijono gyventojų už elektrą mokės mažiau. Energijos kainų reguliuotojas patvirtino visuomeninio tiekimo kainą, kuri nuo liepos turėtų mažėti. Tačiau pigesne elektra džiaugsis toli gražu ne visi, prane...
-
Centralizuota valstybės iždo sistema – nuo ketvirtadienio2
Ketvirtadienį pradės veikti valstybės iždo sistema, skirta centralizuotam valstybės pinigų laikymui, valdymui bei mokėjimams. ...
-
G. Šimkus: ECB palūkanų normas birželį ir liepą turėtų didinti dar po 25 punktus2
Europos Centriniam Bankui (ECB) gegužės pradžioje dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad tokie pat sprendimai turėtų būti priimti ir birželį bei lie...
-
Kelionė su augintiniu – kaip užtikrinti jo saugumą ir komfortą?
Prasidėjus šiltajam sezonui, augintinius turintys žmonės leidžiasi į savaitgalio ar atostogų keliones su keturkojais draugais. Kad ši patirtis būtų maloni ir džiuginanti, tokią kelionę reikia kruopščiai suplanuoti – gyv...
-
LB: bankai pajėgūs atlaikyti nepalankų ekonominį scenarijų1
Finansinis ciklas Lietuvoje lėtėja, o finansų sistemos rizikos išaugo, teigia Lietuvos bankas (LB). Tačiau pastebima, kad bankai yra sukaupę didelius kapitalo rezervus – juos stiprina išaugęs pelningumas, bankai pajėgūs atlaikyti ne...