Derybos su „valstiečiais“ buvo ilgos ir sunkios. Kad jungtųsi į koaliciją, atėjo su 41 pageidavimu.

„Sutarėme praeitą kartą, kad visos programos nenešime, tai jau labai sumažinome“, – anksčiau teigė „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga.

Išsiderėta, kad koalicijos sutartyje atsirastų punktas, kuriuo valdantieji įsipareigojo bankams taikyti finansinio stabilumo mokestį.

„Bankai galėtų irgi prisiimti dalį tos atsakomybės ir dalį savo pelno, kurį galbūt įvardintumėme kaip finansinio stabilumo mokestį, pagal jų įsipareigojimus tai priklausytų“, – kalbėjo valstiečių frakcijos seniūnė Aušra Norkienė.

„Reikia įvertinti šio pasiūlymo tikslą, kodėl jis apskritai atsirado, nes dabar panašu, kad „valstiečiai“ paprašė, tai mes įrašysime“, – šnekėjo buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Valstiečiai“ nori, kad bankai iš savo kišenės ir toliau pildytų gynybos fondą.

„Pripažinkime, laikai yra tokie, kokie yra, ta geopolitinė situacija kol kas negerėja“, – tvirtino A. Norkienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prieš dvejus metus bankams konservatorių Vyriausybė įvedė solidarumo mokestį. Viršpelniais, kurie bankams pripildė kišenes tik dėl agresyviai Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų, teko dalintis su valstybe.

„Paprasčiausiai buvo palūkanų normos žymiai aukštesnės ir tikrai bankai iš to daug užsidirbo. Tada tikrai logiškas buvo tas papildomas solidarumo mokestis“, – aiškino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

„Kredito įstaigos dabar jau sumokėjo daugiau nei pusę milijardo eurų, tai prisidėjo kredito įstaigos labai reikšmingai ir daugiau negu kiti sektoriai prie gynybos finansavimo“, – kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Mokestis turėjo būti laikinas, bet konservatoriai jį pratęsė dar metams. Jis galioti baigia šių metų pabaigoje. Palūkanos smarkiai sumažėjo, tad ir viršpelnių nurėžti nebėra iš ko. Nepaisant to, „valstiečiai“ bankų taip lengvai paleisti nenori.

„Paprastais žodžiais tariant, tai yra žmonių ir verslo indėlių bankuose apmokestinimas, už tai būtų imamas procentas, kuris keliautų į nacionalinį biudžetą“, – tvirtino G. Skaistė.

„Jeigu ir bus pakeistas jo pavadinimas, nebe solidarumo, o stabilumo, ar bet kaip kitaip pavadinti, tai nekeičia esmės. Tai yra papildomas mokestis kredito įstaigoms“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.

Bankai tai vadina diskriminacija.

„Tie patys argumentai turbūt buvo išsakomi ir įvedant solidarumo mokestį bankams“, – teigė A. Norkienė.

Vienas seniausių ir antras pagal dydį Lietuvoje – SEB bankas – dar pernai paskelbė, kad savo būstinę iš Vilniaus perkelia į Taliną.

„Buvo analizuojami ir finansiniai aspektai, ir reguliaciniai, ir aplinkos“, – anksčiau teigė SEB vadovė.

Lietuvoje bankai moka 5 procentais didesnį pelno mokestį.

„Kitais metais, po papildomo pelno mokesčio pakėlimo, kredito įstaigos mokės 22 procentų pelno mokestį, kai visas kitas verslas mokės tik 17 procentų“, – nurodė E. Čipkutė.

Eivilė Čipkutė / Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

Valdžia deklaruoja, kad deda milžiniškas pastangas, jog į Lietuvą priviliotų naujų bankų. Tada esą padidėtų konkurencija, o gyventojams sumažėtų įkainiai. Kalbėta, jog deramasi su Taivano, Vokietijos ir Lenkijos bankais, bet apčiuopiamų rezultatų iki šiol nėra.

„Naujos finansų įstaigos, žinoma, vertina mokestinę aplinką ir ypač jos stabilumą, kas jiems yra svarbu, kad jie galėtų prognozuoti, kas bus“, – tvirtino E. Čipkutė.

Dabar panašu, kad viena ranka bando pritraukti, o kita – smaugia, prigalvodami naujų mokesčių.

„Sakyčiau, kad bankų sąlygų Lietuvoje tikrai nepagerintų. Tai yra tas mokestis, kurį bankai galėtų perkelti ant vartotojų pečių, bent dalinai tai tikrai. Todėl tikrai turėtų būti gerai pagalvota, ar tikrai to reikia“, – kalbėjo buvusi finansų ministrė.

Tik ar nebus patys „valstiečiai“ nustebę, mat tai, kas suderėta, nebūtinai yra suderėta?

„Jeigu jūs pasižiūrėsite visų devyniolikos Vyriausybių programą, jūs rasite labai daug įdomių dalykų, kurių net nepradėjo svarstyti“, – šnekėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Prezidentas, pats beveik du dešimtmečius dirbęs banke, nesutinka, kad pervadintas laikinas mokestis ir toliau gyvuotų.

„Valstybės pažadas, ji privalo laikytis savo pažadų, nes priešingu atveju, kodėl kažkas ja turi pasitikėti“, – LRT radijui teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

O paskirtoji premjerė Inga Ruginienė nori pasikonsultuoti su Lietuvos banku. Šis kol kas susilaiko nuo komentarų.

Inga Ruginienė / J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

„Taip, derybose buvo įvairių pageidavimų, bet kol kas tokių diskusijų tikrai nėra ir, matyt, tai nebus artimiausių darbų planai“, – sakė I. Ruginienė.