Ar tikrai ūkininkams traktoriai nereikalingi?

Biurokratija, vėluojanti parama, kliūtys įsigyti inovatyvią žemės ūkio techniką, pažeidimai registruojant techniką – problemas Vyriausybei žeria Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija.

Žlugdantis tempas

Viena iš esminių Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo priemonių yra ES finansinė parama ūkininkams. Kai ji stringa, ūkininkų ir visų ką nors bendra su ūkininkais turinčių asmenų ar įmonių padėtis tampa neapibrėžta.

Pirmiausia Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija (LŽŪTA) kritikos strėles kreipia į Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) veiklą, kurios rankose yra paramos ūkininkams vertinimas. Asociacijos teigimu, pernai gegužę ūkininkų pateiktos paraiškos neįvertintos iki šiol, nors tai turėjo būti padaryta dar pernai, o pernykščiai ūkininkų lūkesčiai niekaip nebeatitinka šiandienos rinkos vingrybių.

Juk ūkininkas geriausiai žino, kokių investicijų jam reikia.

„NMA tyčia ar neveiklumu tiesiog griauna žemės ūkio pamatus – finansinę paramą ūkininkams. Dėl smulkių neaiškumų atliekami ilgiausi patikrinimai, draudžiama ūkininkų norimai įsigyti įrangai brangti, reikalaujama įsigyti pačią pigiausią techniką, projekto pakeitimai nederinami arba jiems nepritariama, dėl to ūkininkai priversti laukti finansavimo metus ir negali investuoti laiku“, – dėsto LŽŪTA prezidentas Erikas Bėrontas.

Anot E.Bėronto, net jei ir patvirtinta parama, dar nereiškia, kad ūkininkams ji bus skirta, nes NMA net be teismų įpareigojimų priima sprendimus, kurie prieštarauja juridiniams faktams, registruotiems oficialiuose registruose. Esą pasitaiko ir taip, kad NMA pareiškia nuomonę, kuria remdamasi nutaria neišmokėti ES paramos, nors ūkininkas jau yra investavęs.

Pasipiktinęs: anot E.Bėronto, net jei ir patvirtinta parama, dar nereiškia, kad ūkininkams ji bus skirta. / Vyčio Šulinsko nuotr.

Asociacijos skaičiavimu, 2021 m. gegužę pateiktų paraiškų vertinimas turėjo būti baigtas 2021 m. spalį. Ko gero, nesunku suprasti, kad nuo pernai spalio situacija ekonomikos, finansų, energetikos srityse pasikeitė kardinaliai, tai ypač atsiliepė tiems, kurie laukia investicijų – planuotos investicijos pabrango kartais.

„Ką siūlote daryti ūkininkams, kurie paraiškas yra pateikę prieš  metus, tačiau iki šiol nesulaukė sprendimų, ar, įsigiję žemės ūkio technikos, gaus finansinę paramą?“ – klausė E.Bėrontas.

Analogiška situacija susiklostė ir su kvietimais teikti paraiškas 2021 m. lapkričio ir 2021 m. gruodžio mėnesiais. Paraiškos turėjo būti įvertintos jau 2022 m. pavasarį, tačiau jos iki šiol dar vertinamos. 2022 m. kovą ir balandį buvo dar du šaukimai teikti paraiškas, jos jau turėjo būti įvertintos, tačiau procesas NMA dar tebevyksta, o planuota ES finansinė parama vėluoja, žemės ūkio technika brangsta.

Nepalankūs vertinimai

NMA savo prioritetais nurodo visuose regionuose didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, gerinant ekonominės veiklos efektyvumą ir rezultatus, skatinti inovacines ūkių technologijas, maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai.

NMA kaip tikslines sritis nurodo modernizuoti ir restruktūrizuoti ūkio materialinės-techninės bazės potencialą, didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos, skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą.

Nurodyti prioritetai ir tikslai, regis, neturėtų stabdyti ūkininkų, kad jie pildytų paraiškas, teiktų prašymus, tačiau realybė – kiek kitokia. Tarkime, LŽŪTA nariai stengiasi išlaikyti savo komerciniuose pasiūlymuose ūkininkams pateiktas technikos kainas, tačiau realybėje komercinis pasiūlymas galioja apie mėnesį arba daugiausia kelis.

„NMA reikalaujama, kad komerciniai pasiūlymai galiotų metus ir ilgiau, bet vėliau, pasikeitus rinkos situacijai, ūkininkui iškyla keblumų vykdyti numatytus verslo planus, reikia juos vykdyti iškreiptai ir formaliai, o ne realiai“, – aiškina prezidentas.

Esą, daugeliu atvejų ūkininkai, nebesulaukę paramos, tiesiog pasinaudoja paskola ar išperkamosios nuomos paslaugomis, taip paramai skirtų lėšų ūkininkai, kuriems jų labiausiai reikia, ne tik nepanaudoja, bet jos įšaldomos ir ilgainiui tiesiog nuvertėja, nepatenka į žemės ūkį, nes parama neperskirstoma per tą patį kvietimą.

Analogiška situacija, anot asociacijos prezidento, klostosi ir  statybų srityje: medžiagos brangsta arba apskritai jų trūksta, o NMA net nesugeba vertinti paraiškų laiku, nors, pavyzdžiui, 2021 m. lapkritį buvo surinkta tik trečdalis sumos pieninėms fermoms statyti. „Iš pateiktų paraiškų tiesiog braukiamos investicijos, kurių, vertintojų manymu, nereikia, nors ūkininkas investuoja savo lėšas. Juk ūkininkas geriausiai žino, kokių investicijų jam reikia. Ar tokiu atveju NMA, o ne ūkininkas, atsakys ir už nepasiektus rodiklius?“ – kritiką tęsia LŽŪTA prezidentas.

Pagalbos – į EK?

Ir taip besikaupiančias problemas dar labiau gilina įstaigų bendravimo ypatumai. Kai kuriuos LŽŪTA raštus NMA, esą, paprasčiausiai ignoruoja. Statistika apie tai, kiek paraiškų įvertinta laiku, LŽŪTA yra nepasiekiama, kaip ir pažeidimų tyrimų terminai.

„Dėl tokios NMA veiklos galvojame kreiptis tiesiogiai į Europos Komisiją (EK), kad būtų keliamas klausimas, ar NMA atitinka akreditavimo kriterijus, jei NMA neveikia kontrolės mechanizmai“, – neslepia E.Bėrontas.

Kokių padarinių būtų po kreipimosi į EK? E.Bėrontas svarsto, kad tokiu atveju gali būti stabdoma parama Lietuvai. „Klausimas, kas už tai prisiims atsakomybę. Negi ilgiau kaip metus besitęsiančios problemos neįmanoma išspręsti. NMA vadovas, užuot tinkamai vykdęs jam pavestas funkcijas ir užtikrinęs pareiginiuose nuostatuose numatytus reikalavimus, atrodo, nuo vadovavimo pradžios nesuvokia, kokiai svarbiai institucijai vadovauja ir kokios jo pareigos“, – piktinosi LŽŪTA prezidentas.

E.Bėronto teigimu, išnagrinėjus viešą informaciją ir įvertinus NMA pateikiamą informaciją, pastebima, kad NMA teritoriniai skyriai, kurių funkcija – vertinti paraiškas, yra žymiai išplėsti, NMA samdo paraiškoms vertinti ekspertų įmones, išorinius teisininkus, pavienius ekspertus viešiesiems pirkimams vertinti, kuriems skiriamos lėšos yra labai didelės, tačiau vertinamų investicinių paraiškų skaičius, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpio paraiškų rinkimo pradžia, yra žymiai sumažėjęs.

„Esame susirūpinę, kodėl, padidinus darbuotojų, vertinančių investicinių priemonių paraiškas, skaičių, skiriant lėšų privatiems ekspertams, nors anksčiau to nebuvo praktikuojama ir netgi Specialiųjų tyrimų tarnybos nerekomenduojama, NMA nesugeba laiku įvertinti investicinių priemonių paraiškų. LŽŪTA uždavė klausimų NMA, tačiau atsakymų negavo“, – aiškina E.Bėrontas.

Klampus registravimas

LŽŪTA pastebėjimu, Lietuvoje ilgainiui įsigalėjo galimybė nesudėtingai registruoti žemės ūkio techniką, kuri neatitinka reikalavimų. Apie tai „Kauno diena“ jau rašė. Registruojama savivaldybėse. Registracijos tvarka visose savivaldybėse turėtų būti ta pati, tačiau, asociacijos teigimu, kiekvienoje savivaldybėje – vis kita muzika.

Padėtis: ūkininkų paraiškos gauti paramą užsiguli valdininkų stalčiuose, o reikalingiausia technika braukiama iš paramos sąrašų. / Evaldo Virkečio nuotr.

„Stebėdami registruojamą techniką savivaldybėse matome, kad daugybės technikos, taip pat ir žemės ūkio, priekabų ir puspriekabių registracijos eilutėse yra labai daug registracijų, kuriose matyti, kad registruojama kaip nauja technika, tačiau ji  neturi CE sertifikato. Įsigalėjęs chaosas, registruojant pateikiami tik dokumentai, nevertinant, ar jie realiai atitinka registruojamą techniką. Šiandien technikos dokumentus galima nesudėtingai nusipirkti bet kuriame interneto skelbimų portale", – aiškina asociacijos prezidentas E.Bėrontas.

LŽŪTA nurodo, kad nuo 2022 m. vasario 24 d., karo Ukrainoje pradžios, registruojama iš trečiųjų šalių atvykstanti technika, kuri ne tik neturi jokių CE sertifikatų, bet ir atvežama 1980-ųjų metų technika, kuri visiškai neatitinka žaliojo kurso.

„Juo labiau kad tai nėra tiksliai kontroliuojama ir galbūt technika važiuoja tiesiog su senais dokumentais, kurie pritaikomi. Atvykus į vietą, galbūt paaiškėtų, kad norima registruoti šiais metais pagamintą traktorių, o dokumentuose bus nurodyta 1980-ųjų pagaminimo data. Įdomiausia, kad šita technika gauna net ES paramą, kai to net negali būti“, – piktinasi E.Bėrontas.

Keisčiausia tai, anot LŽŪTA vadovo, kad ES šalių ar JAV gamintojų nauja ir inovatyvi žemės ūkio technika neremiama – technika, kuri atitinka aukščiausius standartus, yra sertifikuota ES ir Lietuvoje, negali gauti paramos.

Nesuprantami prioritetai

Anot E.Bėronto, pagrindinis ūkininkų poreikis yra traktoriai, kuriuos jie viliasi įsigyti pasinaudoję parama, tačiau traktoriai šiame kvietime, kuris vyksta 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, numatyta kaip netinkama investicija. Traktorius yra pagrindinis ūkio pagalbininkas, tačiau priemonėje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ji tiesiog išbraukta.

„Maža to, viduryje šaukimo taisyklės buvo patikslintos ir galbūt netinkama investicija numatomi jau ir kombainai! Pasitikslinus žodžiu ir raštu su ŽŪM ir NMA, atsakymas žodžiu vienareikšmis –  kombainai neprisideda prie tiksliosios žemdirbystės ir paraiškos bus atmetamos“, – stebisi E.Bėrontas.

Jis pabrėžia, kad dalis kvietimo paramai gauti skirta užsiimantiems augalininkyste, tačiau jų pagrindinės priemonės – traktorius ir kombainas – neremiamos. Traktorius ir kombainas būtinas mėsininkams ir pienininkams, tačiau ir jie šios technikos įsigyti negali.

„Nesuvokiama ir nesuprantama. Visų pirma, ūkininkai renkasi pasinaudodami parama įsigyti brangių ir labiausiai reikalingų ūkiui priemonių, tačiau nesuprantama, kodėl Žemės ūkio ministerija draudžia įsigyti naujų traktorių ir kombainų, kurie atitinka aukščiausius standartus, prisideda prie inovatyvių technologijų taikymo, tiksliosios ir išmaniosios žemdirbystės, yra mažiau taršūs. Tačiau naudotą 1980-ųjų ir senesnę žemės ūkio techniką įsigyti leidžia. Čia tas pats, jeigu Aplinkos ministerija pradėtų remti ne elektromobilius, o 1980-ųjų gamybos dyzelinius automobilius“, – lygina E.Bėrontas.

Parama domina menkai

Dar vienas LŽŪTA akcentas į paramai numatytus milijonus, kurių, atrodo, mažai kam prireiks. Nuo 2022 m. birželio 6 d. fiziniai ir juridiniai asmenys, kooperatyvai, vykdantys žemės ūkio veiklą, kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal „Energiškai efektyvių ir klimatui palankių investicijų skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje priemonę“ (toliau – APVA priemonė).

Taisyklės neleidžia įsigyti naujų traktorių, kombainų, kitų svarbiausių ūkiui reikalingų priemonių.

E.Bėrontas tęsia, kad šiam kvietimui skirta 8 mln. eurų ir bus remiamos tiesioginės ir juostinės sėjamosios. „Kvietimas APVA priemonei parengtas net nepasitarus su technologijų gamintojais ar verslo atstovais. Kas ta beariminė technologija, kuo ji skiriasi nuo tos, kuri egzistuoja Lietuvoje? Sugalvotos tokios sąlygos, kad APVA priemonė tapo net neįdomi ūkininkams. Iš 8 mln. eurų paramos, per tris mėnesius surinkta paraiškų viso labo už 1,37 mln. eurų“, – skaičiais remiasi E.Bėrontas.

Esą pagal tai, kaip paramos taisyklėse apibrėžta juostinė sėjamoji, nė vieno gamintojo parduodama juostinė sėjamoji neatitinka sugalvotosios sąvokos. E.Bėrontas įsitikinęs, kad jeigu sąlygos būtų patrauklios, ūkininkai per dieną būtų priteikę paraiškų už visus 8 mln. eurų.

LŽŪTA vadovas neatmeta tikimybės, kad panaši situacija gali nutikti ir su 105 mln. eurų ŽŪM priemone „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šiuo metu renkamos paraiškos, tačiau taisyklės neleidžia įsigyti naujų traktorių, kombainų, kitų svarbiausių ūkiui reikalingų priemonių.

Taisyklės realiai leidžia įsigyti tik dvi priemones – trąšų barstytuvus ir purkštuvus. „Kaip gali barstytuvo ar purkštuvo atnaujinimas padėti ūkiui žymiai padidinti gamybą ar gyvulių skaičių, numatant ūkiui milžiniškų įsipareigojimų? Todėl ir 105 mln. eurų liks nepanaudoti. Po daugiau nei mėnesio paraiškų rinkimo pradžios iš 105 mln. paramos gauta viena paraiška už 0,1 mln. eurų“, – pasakoja E.Bėrontas.

Negana to, ši priemonė paskelbta rugpjūtį–rugsėjį, kai visi ūkininkai laukuose nuima derlių, sėja žieminius rapsus,  kviečius ir kitas žemės ūkio kultūras.

Žemės ūkio ministerija nenumato keisti taisyklių nuostatų dėl traktorių ir kombainų.


Nekeis: ministerijos teigimu, nenumatoma pratęsti paraiškų teikimo laikotarpio. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Klausimai neliko nepastebėti

Vyriausybės kanceliarija patvirtino susipažinusi su asociacijos rašte išdėstytais argumentais ir kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), prašydama pateikti atsakymus dėl asociacijos keliamų klausimų pagrįstumo.

ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius atsakė ir į kelis „Kauno dienos“ klausimus.

– Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos LŽŪTA pateiktą kritiką apie NMA? Kiek pagrįsta nurodyta kritika dėl laiku neįvertintų paraiškų, mokėjimų prašymų? Ar ŽŪM žinoma ši situacija?

– ŽŪM yra gavusi įvairių pareiškėjų skundų dėl NMA darbo trūkumų. Vertinama situacija, ar trūkumai – sisteminiai. Dėl vėluojančių mokėjimų prašymų vertinimo ministerija atlieka NMA darbo vidaus auditą. Dėl laiku neįvertintų paraiškų, šiemet sugriežtinti vertinimo terminai, sustiprinta jų laikymosi kontrolė ir teikiamų projektų kokybės vertinimo kontrolė – atitinkamai buvo pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos administravimo taisyklės.

– Ar pagrįsti asociacijos teiginiai, kad dėl pradelstų terminų lėšos apmokamos ne iš ES, o Lietuvos biudžeto?

– Tokie teiginiai yra nepagrįsti. Investicinių projektų įgyvendinimo terminai dar nepasibaigę, 2014–2020 m., įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį, KPP įgyvendinimui skirtos paramos lėšos gali būti išmokamos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

– Ar įmanoma patenkinti asociacijos prašymą skubos tvarka pakoreguoti paramos priemonės investicijos į žemės ūkio valdas taisykles ir įtraukti traktorius ir kombainus kaip tinkamą investiciją, pratęsti paraiškų rinkimą iki 2022 m. spalio 30 d.

– Paraiškų teikimas gauti veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramą eina į pabaigą – baigiasi 2022 m. rugsėjo 30 d. Siekdama nepažeisti pareiškėjų teisėtų lūkesčių ir nesudaryti nelygių galimybių gauti paramą, ŽŪM nenumato keisti taisyklių nuostatų dėl traktorių ir kombainų. Nenumatoma pratęsti ir paraiškų teikimo laikotarpio. Žinodama kvietimo rezultatus, ŽŪM imsis atitinkamų veiksmų, susijusių su veiklos srities įgyvendinimu.

– Asociacija tikina egzistuojant žemės ūkio technikos registravimo pažeidimų savivaldybėse. Suprantama, kad ŽŪM neregistruoja žemės ūkio technikos, tačiau ar pripažįstama tokia problema ir kokie numatyti veiksmai šiai problemai spręsti?

– Žemės ūkio techniką įregistruoja, perregistruoja ir išregistruoja savivaldybių administracijos. Jos vertina technikos priemonę ir registracijai pateiktus dokumentus.

Pažeidimai, kurių pasitaiko, dažniausiai susiję su bandymu užregistruoti techniką be ES tipo patvirtinimo, įrodančio atitiktį ES Reglamento reikalavimams, arba bandymai registruoti sunkvežimius, nišinę techniką ar keturračius, kurių registraciją administruoja „Regitra“.

Ar darbuotojai (registratoriai) laikosi registravimo tvarkos ir ar nepiktnaudžiauja tarnyba, pavyzdžiui, registruodami techniką be būtinų dokumentų ar sertifikatų, privalo kontroliuoti savivaldybės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Neišmanai nesikišk

Neišmanai nesikišk portretas
Moliūge ANONIMAS - neišmanai tai ir nesikišk su savo komentarais. Nurodyti bent vieną įmonę LT, kuri gamina produkciją (ar teikia paslaugas)ir jai už tą produkciją norimą kaina sumoka galutinis vartotojas? Ūkininkams šiuo atveju kainas diktuoja zaliavų supirkejai (pienininkystė, augalininkystė ir kt.). Norėčiau už pieno litrą gauti 1€ (įvertinus išlaidas jam isgauti), tačiau moka galbūt 0.4€. Tai pagalvokit koks "esy" ūkininkavimas prieš nusišnekėdami!

skiep

skiep portretas
panasu,kad ta NMA baisi kysininku kontora.Nori paramos,atseg procenteli Ner procentelio,paramos lauksi desimtmecius.

Deklaruoti

Deklaruoti portretas
pievas ir pasiimti ismokas - nereikalingi!
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių