- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žvarbi ir brangi žiema dar, rodos, toli. Šių dienų rūpestis – atostogos, kurių kaina irgi išaugo dėl Rusijos karo. 42 proc. dirbančių lietuvių sako, kad netaupo atostogoms, ir tai rodo „Vivus Finance“ užsakymu atliktas Lietuvos tyrimas. Kuo tai gali baigtis? Apie tai pokalbis su „Vivus Finance“ rinkodaros vadove Agne Barkauskaite.
– Atlikome tyrimą, norėdami pažiūrėti, kaip keičiasi tendencijos, ar žmonės pradeda taupyti atostogoms. Tyrimas atskleidė, kad net keturi iš dešimties lietuvių atostogoms visiškai netaupo, vadinasi, jie arba išleidžia paskutinius atlyginimus, arba atostoginius. 18 proc. apklausos dalyvių taupo iki 5 proc. nuo atlyginimo. Tai nedidelė dalis, bet jau šis tas. Apie 24 proc. atsideda nuo 5 iki 20 proc. Tai gana pavyzdinis taupymas, kai galima sukaupti nemažą sumą atostogoms ir nepadaryti neigiamos įtakos savo finansiniam stabilumui. Nors atrodo, kad gana didelė dalis netaupo, bet, atsižvelgiant į istorinius duomenis, pastebime, kad tendencija gerėja – vis didesnė dalis žmonių po truputį pradeda taupyti atostogoms.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokia dalis gyventoju atostogoms atsideda ir kiek?
– Bent kažkiek atsideda daugiau nei 50 proc. gyventojų. Nors 5 proc. atrodo nedidelė dalis, bet, taupant nuosekliai visus metus, jei ne visas atostogas, galima padengti bent gana nemažą dalį.
– Žmonės, kurie neatsideda pinigų atostogoms, galbūt neturi iš ko taupyti?
– Taip, daliai žmonių tikrai gali būti gana sunku rasti lėšų padengus visas būtinas išlaidas. Tačiau net ir mažesnes pajamas gaunantiems tikrai galima rasti vietų, kur galima kitaip paskirstyti finansus, pakeisti tam tikrus mažus įpročius, atsisakyti nebūtinų išlaidų. Net ir gaudami mažesnes pajamas, žmonės vasarą kažkur vyksta. Vadinasi, neabejotinai išlaidų bus.
– Gal žmonės, kurie nekaupia atostogoms, ir neatostogauja?
– Šios dalies nesiaiškinome. Visi dalyvavusieji teigė, kad atostogauja. Nesiaiškinome, ar atostogos užsienyje, ar Lietuvoje, ir nesiaiškinome atostogų biudžeto.
Po tokių išlaidų atkurti finansinę padėtį gali užtrukti ir mėnesį ar du.
– Galbūt netaupantys skolinasi atostogoms?
– Prieš penkerius šešerius metus tai buvo gana prasta praktika, šiandien ši dalis žmonių mažėja. Dabar dažniausiai skolinasi, kai būna didesni pirkiniai – brangi kelionė, bet po kelių mėnesių grąžina.
– Kuo dažniausiai baigdavosi principas – atostogoms viskas, o po jų pagalvosime, kaip gyventi?
– Žmonės grįžta į realybę, kur jų laukia finansiniai įsipareigojimai, išlaidos, po vasaros atostogų jos kartais būna netgi didesnės, nes artėja mokslo metai ir t.t. Visi geri įspūdžiai po atostogų ranka nubraukiami realybės. Po tokių išlaidų atkurti finansinę padėtį gali užtrukti ir mėnesį ar du.
– Ar neaplanko deja vu jausmas dėl atostogų ir išlaidavimų, kaip prieš buvusią finansų krizę?
– Pagal žmonių elgesį taip ir atrodo, bet dveji metai karantine leido žmonėms nemažai sutaupyti, pasikeitė įpročiai, buvo apriboti, pasikeitė darbo pobūdis, dirbame iš namų ir sutaupome transporto išlaidas. Žmonės daugiau sutaupė, todėl gali sau leisti išlaidauti stipriai neskaičiuojant. Dabar kitokia priešistorė, nei buvo prieš keletą metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...