Ar Joninės vėl bus darbo diena?

Prieš metus Seime įstatymų pakeitimo projektus, kuriais Rasos šventė (Joninės) būtų išbraukta iš Darbo kodekso kaip nedarbo diena, įregistravo konservatoriai Antanas Matulas ir Dainius Kreivys. Seimas anksčiau šių projektų nepalaimino, bet parlamentarai nežada pamiršti savo planų. Etninės kultūros sergėtojai dėl tokios idėjos gėdina.

Prarandami milijonai

Pasiūlymo panaikinti dvi nedarbo dienas autoriai darbo dienomis norėtų padaryti Jonines ir Gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną. Jų teigimu, Lietuva pagal pragyvenimo lygį ir bendrojo vidaus produkto dalį, tenkančią vienam šalies gyventojui, toli gražu nėra ekonomiškai stipri, palyginti su kitomis ES valstybėmis. Vidutiniškai per vieną nedarbo dieną į Lietuvos biudžetą neįplaukia iki 29 mln. eurų pajamų, argumentuoja A.Matulas ir D.Kreivys.

Idėjos iniciatorių teigimu, daugiausia Europoje švenčia Kipras – 16 dienų, Lietuva kartu su Slovakija, Malta ir Lichtenšteinu švenčia 15 dienų, Prancūzija turi 14 švenčių, kurios paskelbtos nedarbo dienomis, Jungtinė Karalystė turi 8 tokias dienas, Vokietija – 9.

Proga girtuokliauti

Gegužės 1-oji, pasaulyje atsiradusi siekiant atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti jiems įveikti skurdą, A.Matulo ir D.Kreivio tikinimu, Lietuvoje taip ir netapo visuotine švente. Konservatorių pastebėjimu, paprastai didžioji dalis dirbančių žmonių vis tiek dirba šią dieną parduotuvėse, kavinėse, restoranuose, viešajame transporte, ligoninėse, policijoje ir kitur, o švenčia tik tam tikrų partijų ar profesinių sąjungų elitas, dalis valstybės tarnautojų ar panašiai.

Rasos šventė parlamentarams užkliuvo dėl to, kad "dažniausiai šios dienos šventiniai renginiai vyksta vakarais, o pastaraisiais metais dėl per didelio alkoholio suvartojimo neišvengiama įvairių nelaimių".

Projekto autoriai pažymi, kad birželio 24 d. nešvenčia ir darbo diena laiko Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Lenkija, Olandija, Norvegija, Prancūzija, Vokietija ir kitos Europos valstybės.

Vidurvasarį švenčia daugelis

Reaguojant į politikų norą Rasos šventę vėl paversti darbo diena ir A.Matului viešai kvestionuojant šios šventės reikšmingumą lietuviams bei aiškinant, kad šventės pavadinimas šaltiniuose sutinkamas tik nuo XVIII a., Lietuvos etninės kultūros draugijos pirmininkė Dalia Urbanavičienė pakvietė visuomenę pasirašyti Seimui teikiamą peticiją dėl Rasos (Joninių) išsaugojimo švenčių dienų sąraše.

Peticijoje išdėstomi visi argumentai prieš surinktus parlamentarų. Pirmiausia, teigiama, kad ši šventė Lietuvoje turi labai senas tradicijas, paminėta dar XIII a. šaltiniuose – 1262 m. Ipatijaus metraštyje, ir yra svarbiausia vasaros šventė tradiciniame kalendoriuje. Palyginti su kitomis šalimis, lietuviškoji Rasos šventė pasižymi ypatingu papročių turtingumu, įvairove ir įprasminta simbolika. "Vidurvasario šventė švenčiama daugelyje Europos šalių, ypač Baltijos jūrą supančiose šalyse: kaip valstybinė šventė – Latvijoje (švenčiama dvi dienas), Estijoje, Islandijoje, Suomijoje ir Švedijoje (pastarosiose švenčiama po dvi dienas, vieną – kaip oficiali šventė, kitą – išvakarėse kaip neoficiali šventė de facto), o Italijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje – kaip oficiali šventė daugumoje šalies regionų", – teigia peticijos autorė.

D.Urbanavičienės pastebėjimu, vidurvasario šventę labiausiai mini Europos šiaurėje esančios valstybės, kadangi jose saulės reikšmė daug didesnė negu Europos pietuose.
"Dėl to projekto autorių teiginys, kad reikia atsisakyti Rasos (Joninių) šventės, nes ne visos Europos šalys yra įtraukusios ją į oficialių švenčių sąrašus, yra abejotinas", – pabrėžia etninės kultūros puoselėtoja.

Skaičiuoti galima kitaip

Siekiant įvertinti teigimo, kad lietuviai turi daugiausia nedarbo dienų, pagrįstumą, Etninės kultūros globos taryba 2014 m. atliko tyrimą, apimantį 35 Europos valstybes, kuris šį teiginį paneigia. Peticijoje rašoma, kad tyrimas parodė, jog įvairių valstybių švenčių skaičiaus palyginimas neretai yra klaidingas, nes neatsižvelgiama į tai, kad Lietuvoje įteisinta tik vienintelė oficiali šventės statuso forma – švenčių diena. Kitos Europos šalys turi ir kitokio statuso šventes, kurių metu nedirbama: neoficiali šventė, kuri pagal Europos Konvencijos 5 straipsnį laikoma vieša švente (nedirba verslas, mokyklos, administracijos, bankai); oficiali šventė tam tikruose šalies regionuose; pusiau oficiali šventė (dirbama iki vidurdienio).

"Lietuva turi daugiausia su savaitgaliais nuolat sutampančių oficialių švenčių (Motinos diena, Tėvo diena, Velykų sekmadienis), bet mažiausiai nuolat sutampančių su pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais švenčių (kitose šalyse švenčiamas Velykų ketvirtadienis ir penktadienis, Šeštinės, Sekminių pirmadienis, Devintinės ir kt.), todėl realus nedarbo dienų per šventes skaičius Lietuvoje 2014 m. buvo gana mažas: daugiau realių nedarbo dienų per šventes būta net 23 valstybėse, tiek pat – 3, mažiau – tik 8 šalyse", – populiarų požiūrį paneigia tyrimo išvados.

Peticijos autoriai atkreipia dėmesį, kad biudžeto praradimus parlamentarai techniškai skaičiuoja dalydami jo dydį iš dienų skaičiaus, bet neatsižvelgta į tai, kad per Rasos (Joninių) šventę į Lietuvą specialiai atvyksta užsienio turistų, kurie naudojasi viešbučių, restoranų ir kitomis paslaugomis, suaktyvėja kaimo turizmo ir tradicinių amatų verslai, žmonės keliauja į kaimus, miestelius ar kitus miestus, iš to kyla transporto paslaugų paklausa, vyksta prekyba ir kita ekonominė veikla, duodanti pelno tiek įmonėms, tiek naudos valstybei.