Apribojimai verslui sugriežtinto karantino laikotarpiu

Kokių parduotuvių veikla nėra ribojama?

Šiuo sugriežtinto karantino laikotarpiu – iki 2021 m. sausio 31 d. – veiklą gali vykdyti parduotuvės (įskaitant parduotuves prekybos ir pramogų centuose), kurių pagrindinė veikla yra maisto, pašarų gyvūnams, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas. Taip pat galima maisto prekyba turgavietėse ir kitose viešosiose prekybos vietose.

Maisto prekių parduotuvėmis yra laikomos prekybos vietos, kuriose didžiausią asortimentą sudaro maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai. Tos parduotuvės, kurios prekiauja daugiausia ne maisto prekėmis, neturėtų būti laikomos maisto prekybos vietomis arba jose turėtų veikti tik tie skyriai, kuriuose prekiaujama maistu.

Parduotuvėse, įskaitant ir esančias prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, kurių veikla nėra draudžiama, turi būti užtikrinamas 15 kv. m prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.

Taip pat turi būti užtikrinamos kitos nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.

Prekybai internetu ar telefonu – jokių apribojimų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija atkreipia dėmesį, kad visų prekių prekyba galima internetu, taip pat su klientu kontaktuojant telefonu, socialiniais tinklais.

Tokiu atveju, laikantis visų higienos reikalavimų, prekės turi būti pristatomos į namus arba atsiimamos atsiėmimo punktuose. Atsiskaityti už prekes galima tiek grynaisiais pinigais, tiek kortele.

Reikalavimai paslaugų teikimui

Svarbu pažymėti, kad tam tikros paslaugos, kurios nėra uždraustos, gali būti teikiamos, kai užtikrinamas ne ilgesnis kaip 15 min. kontaktas su klientu – tai yra tokios paslaugos kaip remonto, valymo, taisymo, serviso, šunų kirpyklų paslaugos.

Tačiau ši taisyklė negalioja paslaugoms, kurios šiuo metu dėl sugriežtinto karantino yra uždraustos, t. y. grožio paslaugų teikimui, pramogų, laisvalaikio paslaugoms, taip pat baseinų, pirčių, diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų, sporto klubų, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų patalpų nuomos, subnuomos ar panaudos, skirtos privatiems renginiams, šventėms ar kitiems susibūrimams organizuoti, paslaugoms ir kitoms veikloms.

Šiuo metu galima teikti tokias paslaugas kaip medicininės reabilitacijos ir kitas būtinosios medicininės pagalbos paslaugas, psichologinės pagalbos ir psichoterapijos paslaugas, keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, advokatų

teikiamas teisines paslaugas, finansines paslaugas ir kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų sudarytų kvalifikuotų sertifikatų išdavimo paslaugas, kurių neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu, taip pat apgyvendinimo paslaugas, kurios teikiamos apgyvendinant viename kambaryje ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narius.

Šių paslaugų, kurios nėra draudžiamos, teikimo vietose turi būti užtikrinamas 10 kv. m paslaugos teikimo plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos sąlygos.

Karantino metu sukūrė virtualią paslaugą

Kai nėra kitos išeities, tenka suktis kaip išmanai. Taip karantino metu dirba kulinarijos studijų tinklo „Čiop čiop“ atstovai Klaipėdoje.

„Paprastai lapkritis ir gruodis būdavo tiesiog aukso amžius – įmonės rengdavo vakarėlius savo darbuotojams, o mes uždirbdavome kone pusei metų. Tačiau šįmet, suprantama, jokių švenčių niekas neorganizuoja gyvai. Todėl pasiūlėme virtualius renginius – juos užsisakiusių įmonių darbuotojams į namus pristatomi atitinkami maisto produktai, visi susijungia per „Zoom“ ar „Teams“ programėles ir, konsultuojami virtuvės šefo, gamina patiekalus. Tokia paslauga dažniausiai naudojasi didelės tarptautinės įmonės“, – pasakojo du maitinimo taškus uostamiestyje valdančios bendrovės „Adomo obuolys“ direktorė Laura Brekke.

Pirmojo karantino metu tokia paslauga išvis nebuvo teikiama, o viename iš verslo centrų įsikūręs bendrovės restoranas ketino siūlyti maistą išsinešti. Tačiau tuomet kilo problemų – kaip ir visoje Lietuvoje, stigo dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių, netgi vienkartinių indų.

Siekdama sumažinti pandemijos poveikį verslui, įmonė pasinaudojo ir valstybės paramos priemonėmis. Bendrovė gavo atlyginimų kompensacijas, taip pat „Invegos“ lengvatinę paskolą, skirta nuo Covid-19 labiausiai nukentėjusiems verslams.

„Mums trūko apyvartinių lėšų, o paskolos sąlygos buvo labai geros“, – pasakojo „Adomo obuolio“ vadovė. Todėl komandos gretos beveik nesumažėjo – jų liko šeši, išėjo tik vienas darbuotojas.