SADM siūlo atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtinti visiškai savanorišką kaupimo modelį.

Nutraukti kaupimą galima būtų 21 mėnesių laikotarpiu arba beveik dvejus metus – techniškai tai padaryti galima būtų 2026-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais ir 2027 metų tuo pačiu laikotarpiu, nes trys likę mėnesiai būtų skirti paraiškoms vertinti.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Simono Krėpštos teigimu, makroekonominiu požiūriu nėra didelio skirtumo, kaip yra organizuojama pensijų kaupimo sistema, svarbiausia, kad ji užtikrintų pakankamas pajamas senjorams senatvėje.

Dabartinė sistema, pasak S. Krėpštos, nėra efektyvi, mat pensijos siekia tik 45-50 proc. vidutinio atlyginimo, o kas trečias senjoras patiria skurdo riziką, be to, situaciją toliau apsunkina sudėtinga demografinė padėtis.

Visgi, anot LB valdybos nario, ministerijos siūlomi pokyčiai įsisenėjusių problemų nesprendžia.

„Mūsų trumpas atsakymas, kad (naujausi siūlymai – ELTA) nelabai sprendžia šitų problemų, kai kuriais atvejais yra netgi žingsnis atgal“, – šią savaitę diskusijoje „Pensijos kaupimas: ar trumpalaikė nauda nugali ilgalaikę perspektyvą?“ aiškino LB valdybos narys, pažymėdamas, kad atsisakius automatinio įtraukimo sistemoje liks tik 20-30 proc. į darbo rinką atėjusių asmenų.

Nelabai sprendžia šitų problemų, kai kuriais atvejais yra netgi žingsnis atgal.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis laikėsi nuomonės, jog, atsiradus galimybei pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos kaupimo, tai gali padaryti didelis skaičius žmonių, nes nėra aišku, kam tektų užduotis juos įtikinti pasilikti kaupime.

„Už pensijų sistemą atsakinga SADM, tikriausiai jie ragins žmones likti ir kaupti, kad jie turėtų kuo didesnes pensijas. Jeigu to nedarys ministerija, nedarys kitos institucijos, tai tikriausiai turės daryti verslas“, – aiškino T. Gudaitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė jau anksčiau yra sakiusi, kad ši užduotis turėtų tekti patiems pensijų fondams.

Anot jos, SADM pagrindinis darbas jau nuo šio pavasario bus ieškoti būdų, kaip stipriau indeksuoti pirmos pakopos „Sodros“ pensiją.

„Stiprinant pirmos pakopos pensiją, mes kalbame tik apie ilgalaikį rezultatą. (…) Praktiškai mes buvome iš anksto neteisingai apkaltinti, kad mes norime sugriauti sistemą. Mes viską padarėme, kad šita sistema stiprėtų ir ateityje augtų“, – diskusijoje kalbėjo ministrė.

„Galimybė laisvai spręsti, ką daryti su savo pinigais, atneša būtent tą svarbų ir mums reikalingą pasitikėjimą“, – sakė I. Ruginienė

„Ciniškumo elementas“

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis ministrės siūlymą leisti laisviau trauktis iš kaupimo sistemos vertino kaip populistinį ir vadino „cinišku pažadu, kuris nieko nekainuoja“.

„Čia žmonėms yra pažadėta, kad duos jų pačių pinigus, čia iš viso genialu – valstybės biudžetui tai nieko nekainuoja, o žmonės gauna pinigų ir dėkoja už tai valdžiai“, – ironizavo A. Romanovskis.

Čia žmonėms yra pažadėta, kad duos jų pačių pinigus, čia iš viso genialu – valstybės biudžetui tai nieko nekainuoja, o žmonės gauna pinigų ir dėkoja už tai valdžiai.

Anot jo, demografinė situacija neleis užtikrinti, kad pirmąja pakopa paremta pensijų sistema gyventojams padėtų susikurti orią senatvę.

„Sakoma – reikia stiprinti valstybės sistemą, „Sodros“ sistemą, reikia ten daugiau dėti. Tada klausimas, ką reiškia stiprinti – ar gali taip būti sustiprinta pirmos pakopos pensijų sistema, kad žmonės gaus oriai 80-90 proc. savo atlyginimo, kaip pas kaimynus lenkus. Atsakymas – tai neįmanoma“, – tikino verslo atstovas.

A. Romanovskio teigimu, didžiausias iššūkis pensijų sistemai bus tai, kad pirmai pakopai teks didesnis krūvis, o galimybe kaupti papildomai gyventojai nesinaudos.

„Kodėl yra pensijos indeksuojamos? Nes žmonės nesukaupia, nekaupia pinigų ir dėl to pas juos yra tokios pensijos“, – sakė jis.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Robertas Dargis taip pat kalbėjo, kad diskusiją reikia pradėti nuo to, kaip gyventojams užtikrinti orią senatvę.

„Neišsprendus iš esmės klausimo sprendžiam kažkokia maža apimtimi, populiariu sprendimu“, – aiškino R. Dargis.

„Jeigu žmogaus elgesys nebus racionalus, valstybė turės jam padėti ir jį išlaikyti“, – sakė jis.

Sako, kad siūlomi pokyčiai atliepia gyventojų lūkesčius

Savo ruožtu Seimo „demokratų“ frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis pažymėjo, jog keičiant sistemą svarbu rasti balansą tarp skirtingų jos dalyvių lūkesčių.

Anot buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro, kaupimas pensijai turėtų išlaikyti savo pirminę paskirtį ir netapti dar vienu turtingiausios visuomenės dalies taupymo įrankiu, tuo pat metu – kad sudaryti sąlygas gyventojams laisviau disponuoti sukauptomis lėšomis.

„Sakyčiau, dabar tas variantas, kuris yra, yra maksimaliai kompromisinis, kur nė vienas nėra patenkintas. (…) Bet dažniausiai, atrodo, tie sprendimai ir yra subalansuoti, kai visi nepatenkinti“, – aiškino parlamento narys.

Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikino, jog SADM pasiūlymai atliepia gyventojų lūkesčius ir didina pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema, taip pat skatina kaupti tuos, kurie apsispręs likti sistemoje.

„Kas buvo Estijoje – išėjo 20 proc. žmonių, bet niekas nesugriuvo. Pensijų fondų monetarinė apimtis atsistatė monetarine išraiška į tuos daugiau nei 6 mlrd. eurų“, – akcentavo V. Augustinavičius.

Tačiau LIPFA vadovas argumentavo, jog pagal naujausią statistiką pakeitus sistemą iš kaupimo pasitraukė daugiau – apie 40 proc. žmonių, o ilgainiui esą sistemoje liks tik, kaip ir prognozuoja LB, apie 20 proc. gyventojų, kurie kaupimą naudos kaip papildomą taupymo įrankį.

„Panašius skaičius rodo ir apklausos Lietuvoje“, – tikino T. Gudaitis.

Pasak V. Augustinavičiaus, žmones kaupti toliau skatins tai, jog prie kaupimo ir toliau prisidės valstybė.

Iš pradžių SADM siūlė vietoje 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidijos kaupiantiesiems įvesti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, taikomą gyventojų įmokoms.

Tokiu būdu siekta sutaupyti daugiau nei 330 mln. eurų, kuriuos valstybė kasmet skiria prisidėjimui prie kaupimo.

Visgi po konsultacijų su pensijų fondais skatinamąją subsidiją nuspręsta palikti – rastas sutarimas su pensijų fondais.

Vyriausybė Pensijų kaupimo įstatymo projektus, kurie artimiausiu metu bus teikiami Seimui, priėmė šios savaitės trečiadienį.

Jeigu kaupiančiojo netenkina atnaujintos sąlygos, jis galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos, vadinamąją „Sodros“ pensiją.

Visas lėšas iki pensijos išsiimi būtų leidžiama, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.

Tokiu atveju išsiimamos lėšos nebūtų apmokestinamos ir pajamų mokesčiu.

Vieną kartą per gyvenimą būtų galima išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu įmokėta suma, taip pat visą sumą atsiimti būtų galima likus mažiau nei 5 metams iki pensinio amžiaus, kai asmuo yra sukaupęs iki pusės privalomo anuiteto sumos.

Abiem atvejais reikėtų sumokėti 3 proc. nuo išsiimamos sumos.

Likus kaupime, galima būtų pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką ir ją patogiai didinti, taip pat suprastėjus finansinei situacijai kaupimą stabdyti vienerių metų laikotarpiui, paliekant galimybę šį terminą pratęsti.

I. Ruginienė anksčiau sakė, kad Seimą antrosios pensijų pakopos projektai turėtų pasiekti gegužės pradžioje.

Pasak jos, priėmus pokyčius dalis jų įsigaliotų po pusmečio – tiek laiko ministerijai prireiks pasiruošti, suderinti turimas informacines sistemas.

LB duomenimis, 2024 m. pirmą pusmetį antros pakopos pensijų kaupime dalyvavo 1,4 mln. gyventojų.