2014 m. pasaulio finansų rinkoms buvo vieni geriausių per pastarąjį dešimtmetį. Nepaisant didelių geopolitinių nesutarimų ir augančios įtampos Europoje, akcijų rinkų kursai daugelyje šalių išlaikė teigiamą kryptį, teigia finansų makleris Dalius Gerulaitis.

"Pasaulyje toliau sėkmingai dominuoja ekonomikos skatinimo politika, prie kurios 2015 m. jungiasi ir Europa. Tai ne tik parodo, kad Pasaulio ekonomika dar viena koja šlubuoja, bet ir leidžia indikuoti, kad didėjantis pinigų kiekis rinkoje toliau kels turto kainas aukštyn", – komentavo ekspertas.

Pasak D.Gerulaičio, Lietuvos akcijų rinka 2014 m. susidūrė su dideliais akcijų rinkos svyravimais ir tikėtina, kad jie gali išsilaikyti ateityje, kol Lietuvos kaimynystėje tęsis Rusijos ir Ukrainos karinis konfliktas. Vis dėlto gerėjanti Lietuvos makroekonominė padėtis, augantis vidaus vartojimas ir Lietuvos įstojimas į euro zoną ilgainiui padės Lietuvai išlaikyti augimo tempą ir artėti prie ES išsivysčiusių valstybių ekonominio lygio.

Baimė ir ribojimai

Labiausiai 2014 m. Lietuvos biržoje pigo "Utenos trikotažo" akcijos – 41,85 proc., "Panevėžio statybos tresto" – 24,07 proc., "Pieno žvaigždžių" – 17,11 proc. ir "Rokiškio sūrio" (-13,21 proc.) akcijos.

"Utenos trikotažo" akcijų kainos kritimą, D.Gerulaičio teigimu, lėmė įstatinio kapitalo mažinimas bendrovės nuostoliams padengti ir investuotojų baimės dėl pardavimo Ukrainoje.

"Panevėžio statybos tresto" akcijų kainos kritimą lėmė 2014 m. trečiojo ketvirčio bendrovės finansiniai rezultatai, labai smukęs grynasis pelnas, neigiami pinigų srautai dėl stipriai išaugusių pirkėjų įsiskolinimų, veiksnius išskyrė specialistas. Įtakos turėjo ir geopolitiniai veiksniai: investuotojų baimės dėl bendrovės objektų Rusijoje ir pajamų rubliais nuvertėjimo.

"Pieno žvaigždžių" ir "Rokiškio sūrio" akcijų kainų kritimą, pasak D.Gerulaičio, lėmė finansinių rezultatų mažėjimas dėl geopolitinių veiksnių: Rusija pradėjo riboti pieno produktų importą iš Lietuvos, bendrovės patyrė didelių pajamų ir pelno pokyčių. "Nors draudimai jau atšaukti, tačiau išlieka rizika, kad ateityje bendrovės rezultatai gali smarkiai priklausyti nuo mūsų kaimynės Rusijos nuotaikos", – sakė D.Gerulaitis.

Brango dėl gerų rezultatų

Labiausiai 2014 m. Lietuvos biržoje brango "Lietuvos energijos gamybos" akcijos – +97,97 proc., "Grigiškių" +38,61 proc., "Lesto" +27,95 proc. ir "Vilkyškių pieninės" +27,39 proc.

"Lietuvos energijos gamybos" akcijų kainos kilimą, D.Gerulaičio teigimu, 97,97 proc. lėmė padidėjęs investuotojų dėmesys energetikos sektoriui, 14 proc. dydžio 2014 m. dividendinis akcijos pajamingumas. Nors grupės 9 mėn. grynasis pelnas augo tik 5 proc., investuotojai tiki atpigusių dujų ir planuojamų biokatilinių nauda.
"Grigiškių" įmonių grupės akcijų kainos augimą lėmė nuoseklus bendrovės finansinių rezultatų augimas, aiškūs ir ambicingi plėtros planai 2015 m., kurie leis gerokai padidinti gamybinius pajėgumus, komentavo D.Gerulaitis. 2014 m. trijų ketvirčių finansiniai rezultatai patvirtina, kad įmonė dar turi erdvės augti, paskelbtas grynasis pelnas 61 proc. didesnis, palyginti su prieš tai buvusiais metais.

Elektros skirstymo bendrovės "Lesto" akcijos kainos augimui įtakos turėjo geri finansiniai rezultatai, per 2014 m. tris ketvirčius bendrovės pelnas padidėjo 80 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Bendrovės rezultatus labiausiai lėmė sumažėjusios elektros energijos sąnaudos ir didėjantis vartotojų skaičius, tai paskatino investuotojus 2014 m. prisiminti energetikos sektorių.

"Vilkyškių pieninės" akcijų kainos augimą taip pat lėmė geri finansiniai rezultatai, teigė D.Gerulaitis. Nepaisant 2014 m. kilusių iššūkių pieno perdirbėjams, ši bendrovė iš pieno sektoriaus mažiausiai nukentėjo dėl Rusijos rinkos uždarymo, nes sugebėjo lanksčiai prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų ir nukreipti pardavimą į kitas Europos šalis.

Mažmeniniai investuotojai

D.Gerulaitis, žvelgdamas į 2015 m., daro prielaidą, kad Lietuvos akcijų birža išlaikys nuoseklaus augimo tempą. "Vien šiemet per sausio mėnesį OMX Vilnius indeksas yra pakilęs 2,5 proc. Didžiausias dėmesys išliks nukreiptas į stiprias ir gerais finansiniais rodikliais pasižyminčias bendroves, kurios sėkmingai gerina savo veiklos rezultatus, turi aiškią plėtros strategiją ir, žinoma, dalijasi pelnu su akcininkais ar investuotojais. Vieną sektorių Lietuvos akcijų biržoje išskirti sunku, tikėtina, kad turėtų toliau augimą išlaikyti gamybos ir finansų sektoriuje veikiančios bendrovės", – prognozuoja D.Gerulaitis. Jis pastebi, kad į biržą sugrįžta seni ir ateina nauji investuotojai, todėl tikisi, kad 2015 m. bus ne mažiau geri nei 2014 m. "Padidėjęs aktyvumas ir pinigų kiekis rinkoje padės augti ne tik akcijų kainoms, bet ir Lietuvos ekonomikai, nors ir ne tiesiogiai", – sakė specialistas.

Vertybinių popierių biržos "Nasdaq Vilnius" komunikacijos vadovės Audronės Ranonytės teigimu, intensyvesnės prekybos vertybinių popierių biržoje galima tikėtis, jei auga ekonomika, bendrovės nusprendžia plėstis, kurti naujas darbo vietas ir pritraukti kapitalo ateidamos į biržą. Ji tikisi, kad šiemet augs mažmeninių investuotojų skaičius, nes laikyti santaupas vien bankų indėliais, kai palūkanų normos ypač mažos, neapsimoka. "Daug Lietuvos, taip pat ir Baltijos rinkos bendrovių moka dividendus, akcijų kainos auga (net jei kiekvienos dienos prekyboje gali kristi, tačiau ilgalaikė tendencija yra augimo), todėl investuoti apsimoka. Kadangi kapitalo rinka yra labai svarbus šalies ekonomikos augimo variklis, prie jos suaktyvėjimo ir aktyvesnės prekybos gali prisidėti ir valstybė, nusprendusi padidinti jau kotiruojamų įmonių akcijų skaičių ar atvesti naujų", – akcentavo "Nasdaq Vilnius" komunikacijos vadovė.

Pasak jos, Lietuvoje euras kaip prekybos ir atsiskaitymų už vertybinius popierius valiuta pradėta naudoti 2010 m., Estijoje kaip vertybinių popierių prekybos valiuta naudojamas nuo 2002 m., o atsiskaitymų – nuo 2011 m. Visoje Baltijos rinkoje euras, kaip bendra čia kotiruojamų įmonių akcijų prekybos ir atsiskaitymų valiuta, naudojama nuo 2014 m. sausio 2 d., Latvijai tapus aštuoniolikta euro zonos nare.

"Taigi euro įvedimo nauda investuotojų yra jau įvertinta gerokai anksčiau. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvai įsivedus eurą, žengėme dar vieną svarbų žingsnį integruojant Baltijos šalių rinkas tam, kad mūsų regionas taptų patrauklesnis tarptautiniams bei vietiniams investuotojams. Be euro Baltijos rinkoje, kurią kuria Talino, Rygos ir Vilniaus vertybinių popierių biržos ir Centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, jau įdiegtos pažangiausios prekybos vertybiniais popieriais sistemos, bendra Baltijos narystė, suvienodintos prekybos taisyklės, rinkos modelis ir kita", – artimiausios praeities pažangą vardijo A.Ranonytė.